Draugauki.me dienoraštis po ilgesnės pertraukos grįžta prie medicininių temų. Šį kartą pakalbėsime apie vieną iš aktualiausių vyrų sveikatos problemų. Tai prostatos uždegimas arba prostatitas, labai dažnai kankinantis pagyvenusius vyrus. Tačiau ligų amžiui drąstiškai jaunėjant, prostatos negalavimus taip pat patiria ir vis daugiau jaunesnių vyrų.
Kas yra prostata?
Prostata yra lytinė liauka, kurios dydis prilygsta graikiniam riešutui. Ji yra šlapimo pūslės apačioje ir gaubia kanalą (šlaplę), kuriuo iš organizmo pašalinamas šlapimas. Pagrindinė prostatos funkcija yra specialaus sekreto gamyba. Šis sekretas sudaro 90 % spermos sudėties ir padeda spermatozoidams judėti bei apsaugo juos nuo moteriškų fermentų.
Prostatitas
Prostatos uždegimas – prostatitas būna dviejų tipų: ūmus ir lėtinis. Tai gana dažnas susirgimas, lemiantis kai kurių mokslininkų nuomonę, jog lėtiniu prostatitu serga kas trečias ar net kas antras vyras. Tai dažniausia liga, dėl kurios vyrai kreipiasi pas urologą.
Prostatito priežastys
Ūminis prostatitas. Ūmų prostatitą įtakoja infekcija patenkanti per šlapimo pūslę arba šlaplę. Uždegimą sukelia bakterijos – proteus, enterobacter, eschericia coli, pseudomonos – bei grybeliai. Prostatitą taip pat gali sukelti gonorėja, trichomonos ar chlamidijos, bakterijos perduodamos lytiniu keliu. Prostatitą gali iššaukti ir šlapimo takų procedūros, silpna imuninė sistema, lytinių organų traumos, dubens srities traumos, dažna vibracija, lytinė abstinencija arba nesaikingumas. Viena dažniausių prostatito atsiradimo priežasčių – maudymasis šaltame vandenyje ar stipris peršalimas.
Lėtinis prostatitas. Lėtinis prostatitas labai dažnai išsivysto kaip ūmaus prostatito padarinys. Dubens – papilvės skausmai trunkantys savaites ar mėnesius gali reikšti būtent lėtinio prostatito simptomus. Lėtinius procesus taip pat gali išprovokuoti šlapimo ar lytinių takų infekcija, šių organų traumos, taip pat dažnai psichologinės problemos: stresas, depresija ar nerimas.
Simptomai
Sergantieji prostatos uždegimu skundžiasi smarkiai padažnėjusiu ir skausmingu šlapinimusi. Šlapimas taip pat ima tekėti lėčiau, vyrai jaučia, tarsi nepilnai pasišlapinę. Pacientus vargina sėklidžių, dubens ir tarpvietės srities skausmai, kurie sustiprėja sėdint. Skausmus taip pat gali pakeisti maudimas arba nuolatinis „įtempimo” pojūtis minėtose srityse. Prostatos uždegimas gali lemti per greitą ar per lėtą (kartais skausmingą) ejakuliaciją. Ūmaus prostatito metu ligonius gali lydėti karščiavimo simptomas. Be abejo, visai tai lydi dažnesis poreikis šlapintis naktį.
Diagnozė
Diagnozuojant prostatitą svarbiausia išsiaiškinti, kas yra uždegimo sukėlėjas. Tai daroma paimant šlapimo (šlapimo tyrimas) arba prostatos sekreto (išgaunamas stimuliuojant liauką pro tiesiąją žarną) pasėlį ir stebint, kokie mikroorganizmai išauga. Taip pat galima atlikti prostatos ultragarso tyrimą arba specialų kraujo tyrimą, kuriame būtų analizuojamas specifinio prostatos antigeno kiekis.
Gydymas
Ūmus prostatitas. Priklausomai nuo bakterijos tipo sukėlusio ūmųjį prostatos uždegimą, skiriami atitinkami antibiotikai. Gydymo trukmė gali būti įvairi ir priklauso nuo paciento amžiaus, sveikatos būklės, reakcijos į vaistus bei parinkto gydymo teisingumo. Rekomenduojamas gulimas režimas. Dažniausiai skiriami šie preaparatai: trimetropimas, doksiciklinas ar ciprofloksacinas, turintys efektyvų poveikį prostatito sukėlėjams. Ligoniams taip pat skiriami vaistai nuo uždegimo, siekiant sumažinti skausmą bei sumažinti aukštą temperatūrą.
Lėtinis prostatitas. Tai itin sudėtingas negalavimas, kuriam teisingiausio gydymo būdo nėra. Lėtinis prostatitas yra ilgas ir nuolat atsinaujinantis procesas, linkęs vėl pasirodyti tuo metu, kai ima atrodyti, jog liga pranyko amžiams. Situaciją ir patį gydymą apsunkina tai, kad vyrai gana jautriai reaguoja į šį sveikatos sutrikimą.
Vis dėlto veiksmingiausia yra kantri ir nuolatinė savęs priežiūra, kuri ženkliai gali pagerinti sergančiojo savijautą. T.y. pirmiausia reikėtų vengti sėdimos kūno pozicijos: t.y. ilgai važinėtis dviračiu, ar ilgai sėdėti prie televizoriaus. Reikėtų kuo daugiau judėti. Literatūriškai galima pasakyti, kad prostatai „netinka” nuolat sėdintys, nejudantys, mažai aktyvūs, turintys antsvorį ar nutukę vyrai. Jeigu darbas yra sėdimas, būtina kas valandą bent po 10 min. aktyviai pajudėti ar pasivaikščioti. Reiktų atsisakyti alkoholio, aštrių patiekalų, angliavandenių turinčio maisto, kofeino. Profilaktikai taip pat tinka daugiau baltymų turintis maistas, gyvulinių riebalų pakeitimas augaliniais. Reikėtų daugiau valgyti vaisių ir daržovių.
Prostatito simptomus mažina ir karštos vonios bei pastovūs lytiniai santykiai, kurių metu gerėja prostatos drenažas ir mažėja infekcijos persistavimo galimybė. Nors dažnai nustatyti konkretų infekcijos sukėlėją yra sunku, rekomenduojama antibiotikų terapija. Vaistai paprastai vartojami ilgą laiką – apie mėnesį, kad galėtų įsiskverbti į prostatą ir turėti tinkamą poveikį. Simptomus taip pat mažina fizioterapinės procesdūros, mikrobangų terapija bei psichologo pagalba.
Reikėtų stengtis nesėdėti ant šaltų daiktų daiktų – geriau pasitiesti audinį ar kitą šiltesnį paviršių. Esant lėtiniam prostatitui bet koks naujas kojų ar rankų sušalimas gali atnaujinti ar sustiprinti uždegimą. Reikėtų vengti šaltų baseinų, maidymosi šaltoje jūroje, ežeruose. Žiemą derėtų šiltai saugoti juosmenį – mūvėti antras kelnes, ilgesnį megztinį ar striukę. Taip pat vengti sėsti į šaltą automobilį, ypač tokį, kuriame įrengtas odinis salonas – oda žiemą įšąla kaip ledas ir gali labai stipriai pakenkti prostatai. Prieš sėdant patartina ką nors pasitiesti.
Prostatitas ir prostatos vėžys
Yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, bandžiusių nustatyti prostatos uždegimo ir prostatos vėžio ryšį. Sąsaja iš tiesų egzistuoja. Žinoma, ne visiems ir ne visuomet, tačiau prostatos uždegimas padidina tikimybę, kad ateityje gali išsivystyti prostatos vėžys.
Nuorodos
Maisto papildai, susiję su prostatito gydymu: mpe.lt
Parašykite komentarą