Lūžta, plyšta ledo luitai varomi srovės,
Upės neša sidabro turtus pražutin, pragaištin
Žūsta, dingsta šalčio plėštas, kauptas turtas
Nieks jo jau nebesuims ir nebesurinks.
Atsitiesia medžių rankos nuo sunkių kailinių,
Bėga džiaugsmo ašaros per žievėtus skruostus,
Suokia margas paukštelis spinduliais papuopštas,
Kiūra balta gelumbė, saulė plėšia vis didesnius klostus.
Baldos šiluma į trobos kirvarpuotus rąstus,
Langų prožektoriai kambariuos gyvos dvasios ieško,
Šildo krūtinę įstabūs ir vaizdai, ir jausmas,
Jausmas šaukiantis naujai, jausmas užsnūdęs – atgijo.
Parašykite komentarą