Ne tik žmonės, bet ir pastatai, tikriausiai, anksčiau ar vėliau susiduria su ekonominėmis problemomis.
Tolimame nuo mūsų San Franciske Šeštosios ir Howard gatvių kampe stūkso senas apleistas keturių aukštų namas. Kažkodėl čia nepanoro gyventi žmonės ir namas vaiduoklis stovėjo kaip gyvas priekaištas ekonominiam nuosmukiui.
Vietos menininkai, padedami bendruomenės narių savanorių, sugalvojo gyvybinę instaliaciją: „papuošė” namo sienas senais buitiniais rakandais – baldais, šviestuvais, laikrodžiais. Tai tarsi atspindi norą atsikratyti viskuo, kas sena, nereikalinga, kas beviltiškai nusibodę, kartu su baldais iš namų išmetant ir pavėjui paleidžiant blogas emocijas, skausmo ašaras, širdgėlą, liūdnas mintis, beje, gal kartais ir džiaugsmą…
Gan keistai atrodo sienos, aplipusios kėdėmis, sofomis, šviestuvais ar laikrodžiais, vietoj lango rėmų atsiveriančiomis šaldytuvo durimis. Tarsi poltergeisto pastūmėti daiktai, kurie sustingo akimirkai atsipūsti. Akcija, kviečianti apmąstymui apie dvasinį žmonių gyvenimą, apie gyvenimą realioje erdvėje tarp daiktų, kartu su daiktais ar netgi vergaujant daiktams.
Parašykite komentarą