Šiandienos rašiniui įtaką padarė neseniai viename žurnale perskaitytas įdomus straipsnis, apie visiems gerai žinomą kvapų pasaulį. Mano dėmesį patraukė tai, jog tos mano žinios iš tiesų buvo nieko vertos. Kvepalų gamyba yra tokia pat sudėtinga ir įvairiapusė sritis, apie kurią kažkodėl niekad nesusimastydavau. Žinoma, yra tūkstančiais vienetų automatizuotu būdu gaminamų kvapų, sulaukiančiu visuotino pripažinimo ir populiarumo. Tačiau taip pat yra niekam nežinomų arba mažai girdėtų kvepalų „meistrų”, tikrų menininkų, kuriančių unikalius ir originalius kvapus, į kuriuos paprastai sudėti gyvenimai, emocijos, jausmai ir, žinoma, begalės lėšų eksperimentuojant su brangiomis cheminėmis medžiagomis. Todėl sėdau prie interneto ir keletą dienų keliavau per šių išskirtinių kvepalų gamintojų interneto svetainės ieškodamas įdomių kvapų istorijų ir versdamas jas į lietuvių kalbą. Pradėkime kelionę.
Julliete Has a Gun
Kvepalų gamintojas „Julliete Has a Gun” (pažodžiui lietuvių kalboje šio privataus verslo pavadinimas skambėtų kaip „Džiuljeta turi ginklą”) savo kvapnaus pasaulio filosofiją pristato tokiais žodžiais: apsiginklavusi savo aromatu Šekspyro herojė tampa nevaržoma. Šautuvas (ginklas) yra kvapo metafora, moters naudojamas gundymo įrankis ar tiesiog šiurkštaus blefo aksesuaras, rodantis laisvėjantį moters pasaulį vyrų atžvilgiu. „Julliete Has a Gun” yra nepriklausomas prekinis ženklas, kurį 2006 m. įkurė jaunas (31 m.) šios srities specialistas Romano Ricci.
„Julliete Has a Gun” stengiasi į kvepalus žvelgti kaip į meno sritį ir savo produkciją platina ribotais kiekiais specializuotose, išskirtinėse parduotuvėse. Gaminamų kvepalų skaičius – 5 ir vienas kulkos pavidalo nešiotis rankinėje skirtas aromatas.
Naujasis šio kvepalų genijaus darbas vadinasi „Not a Perfume” (liet. „Ne kvepalai”). Aromato pagrindą sudaro vienintelis elementas Cetalox. Parfumerijoje šis elementas vadinamas fonine (ne pagrindine) nata (angl. back note), tačiau Romano Ricci nusprendė ją padaryti pagrindine ir dominuojančia, kadangi tai jo mėgstamiausias ingredientas. Kita išskirtinė šių kvepalų kompozicijos savybė ta, jog juose nėra nei vieno alergeno. Tai minimalistiniai, elegantiški ir tyri kvepalai.
Carthusia
Tiesiog nuostabi ir įkvepianti kvepalų kūrėjų namų „Carthusia” atsiradimo istorija. Legenda nukelia į 1380 m. kuomet San Giacomo vienolyno prioras sužinojo, jog į Kaprį atvyksta karalienė Joana iš Andžio (Giovanna D’ Angio). Norėdamas kuo labiau įsiteikti ir padaryti didesnį įspūdį karalienei, jis sukūrė nepakartojamą gėlių kompoziciją iš pačių puikiausių salos gėlių. Vanduo, kuriame buvo pamerktos gėlės buvo nepakeistas tris dienas. Po trijų dienų gėlės nuvyto ir jas teko išmesti. Tačiau vienuolyno vyresnysis pastebėjo, kad vanduo įgijo nežinomą jam kvapą. Tuomet jis kreipėsi į alchemiką tėvą, o šis „įamžino” kvapą pavadindamas „Garofilium Silvestre Caprese”. Tai buvo pirmieji kvepalai sukurti Kapryje.
Tokia yra legenda. O istorija pasakoja štai ką. 1948 m. to paties vienuolyno prioras aptiko archyvuose senąsias aromatų chemines formules ir popiežiaus leidimu atskleidė jas chemikui iš Turino. Šis įkūrė pačią mažiausią pasaulyje kvepalų laboratoriją ir pavadino ją „Carthusia”. Taigi tradicija buvo išlaikyta ir pratęsta: naudojama vos keletas labai paprastų kvepalų gamybos įrankių, tokių, kuriuos naudojo senieji vienuoliai. Visi preaparatai gaminami iš aukščiausios kokybės natūralių produktų ir netgi kvepalų įpakavimas atliekamas rankomis. „Carthusia” kuriamuose vyriškuose kvepaluose naudojama esencija gaunama iš rozmarino, augančio Solaro kalne, o moteriškuose kvapuose dominuoja laukinio Kaprio gvazdiko aromatas.
Le parfume est mort, vive le parfume
Dar viena ekstravagantiška kompanija madingų ir netradicinių kvepalų pasaulyje prisistatanti įmantriu šūkiu – „Le parfume est mort, vive le parfume„. Lietuviškai jis skambėtų taip – „Kvepalai mirė, tegyvuoja kvepalai”. O toliau dar įdomiau. Jeigu esate konservatyvus ar nemėgstate netikėtumų iš karto keliaukite prie kito skyrelio. O likusieji, pasiruoškite.
Kvepalai „Apkūnus elektrikas” (o gal storas? angl. „Fat Electrician”). O štai toks jų pristatymas: jo grožis yra didžiausias jo turtas. Dažnai įsivaizduojama, kad jis užaugo plačiose Teksaso erdvėse, jo odą glostė kviečių varpos, jo blakstienos bangavo pagarbiai besigrumdamos su akinančia saule. Vidurnakčio kaubojus pasiklydęs ant miesto asfalto. Žvejas be valo, sukurtas būti sugautas pats. Jis tiki savo likimu nepažindamas jo, išprovokuoja sumaištį ir ją ūmai palieka praeityje. Jaunas tam tikro amžiaus moterims, puikus produktas naktiniams vakarėliams, turtingų Palm Beach damų partneris pasivaikščiojimams gamtoje. Jo didingumas įsigyjamas kaip paslauga. Šiuo metu apkūnusis elektrikas Niudžersyje, jo seksualinis talentas išsisėmė. „Fat Electrician” aromatas sukurtas priminti šį nebe sugrįšiantį erotiškumą ir prapuolusį grožį. Antoine Maisondieu kvapui suteikė baltą, metalinį ir bronzinį žalių alyvos lapų tonus. Kita vertus kvapas saldus, santūrus, užkrečiantis kaip kaštonų kremas, fone jaučiama mira. Kvapas intensyvus ir koncentruotas, sakingas, nepriekaištingai šiurkštus, perteikiantis prieštaros jausmingumą. Juk grožis kartu su savimi nešasi žinią, jog jis kada nors pasibaigs.
Parašykite komentarą