Nemuno vingyje įsikūręs Birštonas – vienintelis šalies kurortas, esantis pačioje Lietuvos širdyje, vos keli kilometrai 
už Prienų. Kurortas, nuo seno garsėjantis mineralinio vandens gydyklomis, šiandien siūlantis įvairias gydymo programas, kurių istorija siekia XIX amžių, kai žmonėms gydyti buvo imta naudoti vietinius Birštono mineralinius vandenis ir gydomąsias durpes. Birštone veikia seniausia mineralinio vandens pilstymo įmonė Lietuvoje, savo veiklą pradėjusi 1924 metais, kai buvo ypač populiaru gurkšnoti mineralinį vandenį „Vytautas” ar „Birutė”. Ne tik unikalūs gamtiniai ištekliai, bet ir išskirtinis šios vietovės kraštovaizdis nuo seno vilioja poilsiautojus apsilankyti Birštone ir jo apylinkėse. Nemuno vingiuose žaliuojantis Žvėrinčiaus miškas dar prisimena Vytauto Didžiojo medžioklės rago garsus.
Nemuno vingiais keliavo ir jų grožį aprašė rašytojas V. Sirokomlė, drobėse įamžino dailininkas N. Silvanavičius, apdainavo poetas J. Marcinkevičius. Pastarasis gražiai pastebėjo – Nemunas ramiai sau tekėjęs, plukdęs plačius savo vandenis ir staiga pamatęs nepaprastą šių vietų grožį. Puolęs kairėn iš arčiau pasižiūrėti – jau vingis pasidaręs, puolęs dešinėn – dar vienas vingis…Taip be atodairos, užsimiršęs puldinėjo, puldinėjo į visas puses, kad geriau į gamtos grožį įsižiūrėtų, kol pavargęs atsigręžė ir apstulbęs pamatė paskui save didžiulius vingius. Bet pavargęs senukas jau nebelygino savo vagos, susiliejo su čia pat tekėjusia Verkne ir jau ramiai nuplaukė per Birštoną…
Šiandien aukštais skardžiais pasipuošęs Nemunas, žali kloniai ir pušų ošimas čia atvilioja daugybę turistų, poilsiautojų, kūrėjų, džiazo gerbėjų – čia vyksta džiazo festivaliai. Netradicinių renginių mėgėjai gali grožėtis oro balionų fiestomis ar patys pažvelgti į Birštono kurortą ir Nemuno vingius iš paukščio skrydžio. Sportininkai savo jėgas bando ėjimo, irklavimo, slidinėjimo varžybose, žirgų konkūruose ar galiūnų varžytuvėse. Iki 1959 metų nedidelė banginiuko skulptūra, iš kurios tekėjo mineralinis vanduo, žymėjo „Vytauto” šaltinio versmę. Tačiau pastačius Kauno HE, pakilo Nemuno lygis ir skulptūra atsidūrė po vandeniu. Mitologinis banginis, iš kurio nugaros trykšta vanduo, atgimė kurorto herbe, patvirtintame 1995 metais.
Gražiai sutvarkytas parkelis šalia Šv. Antano Paduviečio bažnyčios, drožinėtų skulptūrų kompozicija, nuo žalios kalvelės išdidžiai žvelgiantis Vytautas Didysis, netoliese kuklus B. Sruogos, Birštone parašiusio „Dievų mišką”, biustas. Jundeliškių dvare rudeniop pradeda žydėti jurginai, kuriuos pirmasis į Lietuvą iš Lenkijos atvežė medicinos mokslų daktaras S. Moravskis – iš čia jurginai paplito po Lietuvos darželius. Norinčius pasigydyti vis dar kviečia senosios „Tulpės” ir „Versmės” sanatorijos. Nuo Vytauto kalno atsiveria puiki Birštono panorama. Manoma, kad šiame 30 metrų aukščio kalne buvusi medinė pilis. Paverknių piliakalnis prie Verknės upės, kažkada turėjęs ir gynybines funkcijas, šiandien negailestingai ardomas vandens ir sužėlusių medžių. Tačiau įkopus į statų 14 metrų aukščio kalną atsiveria didingas apylinkių vaizdas.
Nebūtina Birštone lankytis turistiniais ar sveikatinimosi tikslais. Pasivaikščiojimas vaizdinga krantine ar pavargus ramus pasėdėjimas su puodeliu kavos rankoje – argi tai ne sveikatos šaltinis…
Danutė
httpv://www.youtube.com/watch?v=Ynq83gAUKa8
Parašykite komentarą