Mielieji, SVEIKI. Siunčiu Jums savo naują vaizdo klipą pavadinimu – „Mylėkime gyvenimą”. Tai mano pamąstymai apie gyvenimą, aprengti gražiais poezijos posmais ir nuostabia Frank Duval muzika. Malonaus žiūrėjimo. Šiek tiek nostalgiška, bet juk žiema.
Pagarbiai, Marytė.
[youtube http://www.youtube.com/watch?v=VroPJ53fXJg&hl=en_US&fs=1&color1=0x234900&color2=0x4e9e00&border=1]
sukūrė
Žymos:
Gerbiama Elena ,ir kiti dvasingi zmones ,kuie esate cia ir kuriems per 50 arba ir jaunesni , su didelem sveikatos problemom ,nusipirkite Peterio Kelderio knyga ,,Penki Tibeto Pratimai II ąją dali” ,laikykites patarimu duotu joje ir nebereiks jums jokiu vaistu ,amžius liks tik niekam neįdomūs skaičiai …
Su meile
ačiū kad esate ačiū už nuostabias eiles (niekaip tai nesugebečiau )
Miela ELENA .Klipą aš jau sukūriau ir išsiunčiau.Pavadinau jį – Rudenėli, dar palauk…Dabar lauksiu ,kada jį išspausdins ir tavo atsiliepuimo apie jį.Iš anksto atsiprašau, jeigu jis tau nepatiks.
Miela Marytė, mano gyvenimas kaip ir kiekvieno, galima rašyti knygą. Su pirmu vyru išsiskyriau, kai jis gydėsi nuo degtinės (jo mama ten įkišo). Auginau nuo 1 metukų dukrelę. lankė pas Motiejūnaitę baletą, baigė Čiurlionio meno mokyklą, Konservaroriją smuiką, grojo Rinkevičiaus orkestre pirmu smuiku, dukra išrinko man sau tėvą, atvedė ir sako kad čia bus jos tėvelis. Ištekėjau, pragyvenom labai laimingai 20 metų, gimė sūbus ir 1993 m. žuvo eidamas Antakalnio g. per perėją (nes ten gyvenome. Dukra jau buvo ištekėjusi, turėjo antrą sūnelį, o mano sūnui buvo 12 metų. Taip ir užauginau viena, baigė irgi Čiurlionio m-klą, vedęs, turiu 3 anukus dukros ir 1 anukėlę sūnaus. Taip ir gyvenu nepriklausoma nuo nieko, padeda man dukra, tai į kurortą nusiunčia, tai į Birštoną, pernai gydžiausi, nes kovo mėn. mane buvo pabučiavusi mašina irgi einant per žaliąją šviesą, likau gyva, bet operuota koja, stuburas ne koks, bet tai niekis, palyginus su kitais, kurie guli lovoje ir atsikelti negali. Kiekvienam savos bėdosatrodo didelės, man taip neatrodo. Man baisu kai kiti \žponės pajudėti negali, neturi ką valgyti, o kitas negalias galima iškęsti. Aš nesu turtinga, bet esu be galo laiminga. Turiu gerus vaikus, anukus, pati vaikštau yra ant stalo duonos, o tai svarbiausia. Aš visus sveikinu linkėdama sveikatos,. stogo virš galvos ir, kad nutruktų ant stalo duonos niekados. Štai toks mano gyvenimas, turiu įkūrusi pagyvenusių žmonių poezijos ir romansų klubą „Elena”. Daug koncertuojame, o tai irgi labai svarbu. nėr kada apie ligas valvoti. Sakau, geriau kalbam apie meilę, o ne ligas, vaistus. nors ir be jų negalima. Kas mėnesį po avarijos turiu mokėti už juos minimum 100 lt. Na tai kas, pragyvensim, svarbiausia džiaugtis gyvenimu tai kas dar liko. Aišku, draugą būtų gera turėti, bet jei nuo Dievo neskirta – gyvenk viena ir svajok kiek leidžia širdis.Kažkada gerai mezgiau, dabar jau ne, tik rašau ir rašau. Išpyškinau viską turbūt, žinokis, rašyk kaip nori, tik ant karšto pečiaus nesodink. Atia, pagarbiai, Aš
Mieloji Elena ,kaip ir buvau žadėjusi perskaičiau tavo atsiųstas eiles .Skaičiau net kelis kartus Jos labai nuoširdžios ,gal kiek liūdnokos ,bet juk ir gyvenimas ne visada linksmas ,.Ir lengviau gyventi ,kai dar galime svajoti apie laimę ,meilę ,namų židinio šviesą ir šilumą.Klipą aš būtinai padarysiu ,tik datr nesugalvojau pavadinimo .Bus nelengva ,nes labai mažai žinau apie tavo gyvenimą.O DARYDAMA KIEKVIENĄ SAVO DARBĄ aš visada galvoju apie konkretų žmogų ir nors mintyse savo darbą skiriu jam.
Miela ELENA ,NUOŠIRDUS AČIU UŽ EILES .Visas atsispausdinau ,Paskaityusiu dar šį vakARĄ ORYTOJ PARAŠYSIU, KĄ BUS GALIMA PADARYTI ,Juk aš irgi neseniai pradėjau kurti skaidres ,nes siuvinėti nebeleidžia sveikata ,tad reikia kuo nors užsiimti.Ir man tas darbas patinka ,tik dar žinių mažoka .Bet laikui bėgant tikiuosi išmokti geriau padaryti.O KOL KAS ,MIELIEJI, LABAI GRIEŽTAI NNEVERTINKIT.
MAN PATINKA
Noriu vyno ir tavęs,
Nors nežinau kuo tu vardu,
Noriu vėjo, lietaus ir tavęs,
Noriu,kad ištartų man kas Myliu.
mAN PATINKA AUDRA, VĖJO GŪSIAI,
Patinka žvaigždės, pilnatis,
Man patinka stiprios rankos,
Patinka meilės kupina naktis.
Tik nepatinka tuštuma,
Man nepatinka kai būnu viena,
Ir nepatinka nakties tamsuma,
Nepatinka, kai žvaigždžių nėra..
Mėnulis ir žvaigždės danguje,
Į mano langą žiūri nakčia,
Kiek daug žvaigždžiųsuskaičiavau,
Bet savos žvaigždės nesuradau.
Gal neberasiu jau niekada,-
Pelenais apibarstyta manoji galva.
————————————
PAIMK MANE SU SAVIM
Degančios rankos ir lūpos prisirpusios
Kvepia žiedais ir rasa,
Spindinčios akys nakties tamsoje,
Kviečia džiaugtis ryto vėsa.
Tu paimkl ir mane su savim
Pabraidysime ryto rasa,
Pasidžiaugsiu kartu su tavim,-
Prisiminsiu, kaip bėgiojau basa.
Tu paimk ir mane kartu,
Nežinia, kiek dar būsim abu,
Pasvajposim prie verkiančio beržo,
Paklausysim lakštutės balsų.
Tad, paimk ir mane kartu,
Tegu siaučia naktis irtamsa,
Tu paimk ir mane kartu, –
Nes negrįši daugiau tu jau čia.
—————————
AR TU ŽINAI?
Ar tu žinai, mielasis,
Kas yra laukimas?
Kai aplinkui verkia obelų žiedai
Ar tu žinai, brangusis
kas yr praradimas
Kai jau nebeskamba muzikos garsai.
Ar tu žinai, mielasis kas yr netekimas?
Kai nuvysta meilės pažadai?
Gal jau nebereikia taip liūdnai kalbėti.
Gal tegu sau skamba muuzikos garsai.
———————————
Pagerbkim senatvę kaip mylim jaunystę,
Jaunystė trumpa – senatvė amžina.
Mylėkim senatvę ir žmones visus,
Būkim laimingi – ir bus giedras dangus.
————————-
MONOLOGAS SU SAVIMI
Uždegsiu degtuką ir įžiebsiu židinį,
Kad akyse būtų šviesiau,
Kad širdy būtų šilčiau,
Kad namie būtų jaukiau.
Kad tu išėjęs sugrįžtum
Kad niekad manęs nepaliktus,
Kad širdies nesužeistum,-
Aš uždegsiu laužą, kad sušiltum.
Tik napalik manęs vienos,
Sušalsiu, – lyg mėnuly gyvenčiau,-
Sustingsiu, jei tavęs nerasčiau, –
Tik nepalik manęs vienos…..
——————-
AŠ IŠMALDOS PRAŠAU
Aš išmaldos prašau, ne pinigų, ne duonos,
Aš išmaldos prašau, trūksta man meilės
Kaip oro, kaip duonos,
Aš išmaldos prašau,
Šviesios saulės, tyro debesėlio,
Duokit man to mažo švyturėlio,
Kad širdy būtų šviesiau.
Aš išmaldos prašau,
Aš tik saulės, šilumos prašau,
Aš tik žmonių meilės prašau,-
Trūksta man jos, –
Kaip oro, kaip duonos.
—————-
Gal jau gana nesąmones rašyti. Man patinka natūralios eilės, aišku, gal išglūdintos gražiau skambėtų, išdaitintos, prie kiekvieno eilėraštuko sėėdėti kelias dienas, bet tai jau būtų išmargintas dainiaus pasaulis, išdabintas ir papuoštas eglučių žaisliukais. Man tai nepriimtina, tai nenatūralu, nes dingsta pirmoji mintis. Jei širdis verkia – tai turi būti šviežia širdies žaizda, girdima ne po dienos ar kitos, bet šiandieną, dabar rodyti verkiančią širdį arba visai nerodyti. Gal kam ir nepatiks, bet man naturalumas yra svarbiausia. Tai visas mano vidus su skaniai ir karčiai nuritom piliulėm, einant gyvenimo keliu.Bet jeigu patiks nors vienos eilės – man bus malonu. Jų turiui tiek daug, kad nežinau kur jas dėti. Ačiū Jums,kad susidomėjote mano eilėmis,
Juk meilės reikia mums visiems,-
Kad žemėje būtų šilta, gražu,
Kad kiekvienas paukštelis skristi galėtų,
Kad tu man visad sakytum MYLIU.
Neužtemdyk mano saulės, neužgesink,
Nepalik sužeistos širdies – neužpusk,
Tegu dega židinys – ne rusena,
Tegu šilta būna ir vaikai gyvena.
Neužgesink kūrenančios krosnies,
Tegu liepsnoja laužai pernakt,
Nesušaldyk sužvarbusios širdies –
Tegu šilta būna kasnakt.
Tegu žvaigždės dega ir šviečia,
Kai mėnulis nueina pasnaust,
Tegu meilė ir laimė kviečia,
Šiltais patalais apsisiaust.
—————————–
PAKVIESK MANE
PAkviesk mane prie savo židinio,
Pavaišink karštu vynu, bučiniais,
Sušildyk mano sužvarbusią širdį,
Apipilk mane jaunystės bučiniais.
Pakviesk mane prie savo laužo,
Kuris liepsnoja ir svaidosi žaibais,
Pakviesk mane ir aš ateisiu-
Sušoksim tango po debesų skliautais.
Aš pavargau belaukdama tavęs,
Jau ir galva mano žila,
Pakviesk mane ir AŠ ATEISIU,-
aŠ DAR GYVA, GYVA, GYVA.
Tu tik pakviesk ir aš ateisiu
Ir būsim meilės apsupti drauge.
———————–
Dieve, parašiau 7 eiles ir kažką nuspaudžiau ir viso gero- viskas dingo.Gal pas jus „nuvažiavo” netyčia.
RUDUO ANT SLENKSČIO
Nors niaukiasi diena ir vakarėja.
Nors raukšlės skuba rodytis veide,
Palauk,ruduo, su darganom ir vėjais,
Pabūk ant slenksčio, neik dar pas mane.
Palauk, ruduo, bastūne neprašytas,
Tavęs nereikia man dar čia,
Juk dar ne visos žvaigždės nuraškytos,
Tik vieną jų man atnešei delne.
Palauk, ruduo, voratinkliais nuklotas,
Kai saulės ir žiedų dar šitiek daug,
Juk dar ne visos eilės išdainuotos,
Aš savo piormą meilę vėlei sutikau.
Palauk, ruduo, pabūki dar ant slenksčio,
Leisk pavasariais mums dar pasidžiaugt.
————————–
SUŠILDYK MAN RANKĄ
Sušildyk man ranką priglausk prie širdies,
Sušalau, sužvarbau, pilna nevilties,
Kad viena, kad šalta,kad meilės nėra,
Sušildyk man ranką, sušildyk mane.
Sušalusios rankos, atšalę jausmai,
Sušildyk man ranką, apkabint stipriai,
Gal tada sušilsiu, atšils ir jausmai,
Gal tada pamilsiu aš tave karštai.
Sužvarbusios rankos, užgesę jausmai,
Kaip žvaigždės kur kabo aukštai,
Sušalusios rankos, atšalus širdis –
Sušildyk man rankas, sugrįš ir viltis
————————————
Siusiu po truputėlį, nes vėl viskas dings,
Elena,nieko sudetingo ir paciai ismokti sukurti filmuka.Uztenka noro,mazos pagalbos ir pirmas blynas iskeptas:)
Kaina – draugystė .Ir daR JEIGU ĮMANOMA Atswiųskite eilių.
Miela Marytė, nepaklausiau kiek kainuos tas klipas?
aš nesu to vertaa, kad pagal tai būtų kuriamas video. Bet būtų labai malonu, nes niekas manęs taip nelepino, tokiais aukštais apdovanojimais. Rašau antrą knygelę savo eilių, draugai padeda, kurie gali padėti atspausdinę juos ir surišę. Turiu virš 200 eilių. Jeigu reikia, galiu daugiau atsiųsti, bet mano labai liūdnos eilės, nors savo nuotaikos ir liūdno „veidelio” niekam nedovanoju. Ačiū, su malonumu sutinku nesu išpuikusi, o bjaurus skorpionas (ne,aš iš tų gerųjų skorpionų)
Miela Elena ,ar tu sutiksi , kad aš sukurčiau video pagal tavo eiles.Parašyk, ką apie tai galvoji. Lauksiu atsakymo.
Tu atsiremk į mano petį,
Jei skauda tau galvą at širdį,
Tu apkabink pakelėje medį,
Jei toliau nebegali jau eiti.
Į ką nors būtinai atsiremki,
Juk yra gerų žmonių,
Nenustums, neužgaus,
Jeigu pats neužgausi žmonių,
Pasisemk stiprybės ir kantrybės,
Ir meilės kartu būtinai pasiimki,
Ką žinai, gal reikės kam ją dovanoti,
]Nebijok, atsiremk į kieno nors petį.
@ia mano eilės, Elenos, o ne anonimo Tyra siela ir Pavasaris
Pavasaris jau ant slenksčio,
Saulutė vis šildo skaisčiau,
Tik nežinau kur meilė dingo.
Tik nežinau ar būsiu dar čia.
Nebetikiu laime, meile,
Pavasario laukti sunku,
Nemėgstu dejuoti ir verkti,
Noriu būti auksčiau visų.
Nenoriu gyventi skolon,
Noriu juoktis balsu,
Noriu mylėti ir džiaugtis,
Noriu skraidyti virš debesų.
Tad patariu visiems neverkti, nedejuoti, o skraidyti, nors ir mintimis, virš debesų, bus lengviau gyventi, patikėkite, sėkmės,
TYRA SIELA
Kaip šaltinio vanduo tavo siela tyra,
Kaip pavasario lietūs dvelkia ženė gaiva,
Aš einu ir einu per tą žamę sava,
Nerandu aš ramybės, prarandu ir save,
Aš vis klausiu žmonių, o atsakymo nės,
Kodėl Jūs pykti, šalti ir šiurkštūs, kodėl?
O atsakymo nėr, nieks man nepadės,
Tik visi nusigręš ir tylės.
Tik šaltinio vanduo ir toliau vix sruvens,
Tik pavasario vėjai manyje dar gyvens,
Aš braidysiu basa po tą žemę sava,
Ir liūdėsiu, kad paliko mane
Tokia tyra tavoji siela.
Maryte,-puiku.
juk čia hipnozė,maloniai atsipalaiduoji kaip tikram sapne tai tikras meno šedevras .žinojau kad Marytė menininkė puiku iš didžiosios raidės
Patarkite, kaip geriau pasveikinti ir pravesti 80-ties metų jubiliejų. Manęs prašė, kad padėčiau, bet tokioj rolėj neteko būti ir nenoriu apsijuokti. Kokį scenarijų turėčiau sukurti? Turiu pradžią gan originalią, bet po to nežinau ką daryti. Gal savaime vystysis viskas ar reikės visą vakarą šokinėti apie svečius,juos užimti ir t.t. Viskas vyks kavinėje, patarkite, ačiū
Viskas labai poetiška- jokios melancholijos.
Ačiū už malonią valandėlę.
Parašykite komentarą