Žmogaus organizmas yra nuostabus kūrinys, jame yra visko, ko reikia gyvenimui. Kai prireikia vaisto, organizmo vaistų firma tiekia reikiamą jo kiekį. Tinkamai judančiame kūne labai retai kas genda. Įrodyta, kad mūsų mintys ir emocijos smarkiai veikia smegenis. Hormonai smegenyse atlieka tarsi telegramas nešiojančio kurjeriovaidmenį. Smegenys juos išskiria visur. Tai per juos smegenys siunčia nurodymus visam organizmui. Paskui ir pačiame organizme panašiai susidaro hormonai. Informaciją gavusios ląstelės vykdo smegenų nurodymus ir ima atitinkamai veikti. Trumpai tariant, visa tai reiškia, kad neturėdamas hormonų žmogus negalėtų mąstyti, jausti ir veikti. Dabar žinoma iki 200 skirtingų hormonų, bet manoma, kad egzistuoja dar daugybė mums nežinomų.
Mūsų sveikatai ypač svarbūs yra laimės hormonai. Iš viso yra žinoma apie 20 įvairių laimės hormonų, iš kurių pats stipriausias yra beta endorfino poveikis, 5-6 kartus pranokstantis narkotikų veikimą ir neturintis jokio šalutinio poveikio. Išsiskyrus laimės hormonams smegenyse suaktyvėja alfa bangos. Nustatyta, kad laimės hormonai ir alfa bangos sudaro porą. Smegenų alfa būsena yra tarpinė tarp miego ir būdravimo (bangų dažnis 8-13 Hz). Kai esame įsitempę ir atliekame kasdieninius darbus , mūsų smegenys yra beta srityje (13-30 Hz). Kai miegame, viešpatauja delta (0,5-4 Hz) ir teta (4-8 Hz) bangos. Kai patiriame baimę, išsiskiria adrenalinas. Žmogui supykus ir patyrus stresą, jo smegenys išskiria noradrenaliną – nepaprastai nuodingą medžiagą. Natūralių nuodų grupėje jam tenka antroji vieta po gyvatės nuodų. Savaime suprantama, kad smegenų išskiriamas šios medžiagos kiekis yra labai mažas, bet nuolat patiriamas stresas žmogų gali susargdinti, tada greičiau artėja senatvė ir anksčiau mirštama. Taigi, noradrenalinas yra visų ligų sukėlėjas. Bet egzistuoja ir jam priešingas – laimės hormonas beta endorfinas. Šios abi medžiagos pakaitomis veikia viena kitą. Jeigu žmogaus atsakas į dirgiklį yra „ne, aš nenoriu”, smegenyse išsiskiria nuodingas noradrenalinas. Jei toje pačioje situacijoje reaguojama „tai yra gerai”, išsiskiria beta endorfinas. Tokiu būdu, jei žmogus nepatinkamą dalyką priims nusiteikęs teigiamai, išsiskirs organizmui naudingos medžiagos. Tai yra labai svarbu, nes šiais laikais beveik visos ligos susijusios su stresu. Visos neigiamos mintys sukelia stresą. Teigiamos mintys skatina laimės hormonų išsiskyrimą, kurie atgaivina smegenų ląsteles. Išsiskiriant per mažai laimės hormonų silpnėja atmintis.
Įdomu tai, kad stresas neturės neigiamo poveikio, jeigu stresinėse situacijose išsiskirs laimės hormonai. Jų išsiskyrimą skatina vaikščiojimas, meditacija (čia priskiriama ir malda), malonūs prisiminimų vaizdai, juokas, teigiamos emocijos. Žymaus japonų medicinos specialisto Shigeo Haruyama nuomone, pats paprasčiausias ir visiems prieinamas laimės hormonų išsiskyrimo būdas – kasdien nueiti mažiausiai 5 ooo žingsnių. O norint atsikratyti riebalų, reikia nueiti kasdien 13 000 žingsnių. Manau, kad dar efektyvesnis būtų šiaurinis vaikščiojimas, nes jau po pusvalandžio ima skirtis endorfinai. Mat, vaikštant nutildomas kairysis smegenų pusrutulis ir tada suaktyvėja dešinysis, kuriame vyrauja alfa bangos. Medituojant taip pat sukeliamos alfa bangos. Kai tam tikros mintys padeda žmogui geriau jaustis, tai jau yra viena iš meditacijos formų. Kai senas žmogus galvoja apie savo anūkus ar pirmąją meilę, tai taip pat meditacija. Gerą savijautą ir laimės jausmus gali sukelti ir gilios emocijos, graži gamta, mėgstama muzika, tapybos darbai, taip pat upelio čiurlenimas, paukščių čiulbesys, jūros bangų ošimas, vėjo šniokštimas ir pan. Kiekvienas gali susirasti tai, kas jį ypač džiugintų. Tokios meditacijos tikslas yra sukelti smegenyse alfa bangas, tada išsiskiria laimės hormonai.
Jei patiriame baisų stresą ir negalime liautis apie jį galvoję, bet kuriuo atveju reikėtų pasistengti galvoti pozityviai. Iš pradžių tai nelengva, bet kaip tik nuo šio gebėjimo iš esmės priklausys, ar nugyvensime sveiką ir ilgą gyvenimą. Visa teigiamo mąstymo esmė yra ta, kad reikia išmokti teigiamai galvoti net tokioje situacijoje, kurioje apskritai nėra nieko gero. Visame pasaulyje gilios senatvės sulaukę žmonės nekvaršina sau galvos dėl kažkokių sunkių dalykų, o tai ir yra pozityvus mąstymas. Jei žmogus sugeba taip elgtis, tada funkcijonuoja laimės hormonų gamyba. Taigi, kai mūsų galvoje teigiamos mintys, mūsų viduje esantis vaistų fabrikas gali akimirksniu pradėti gaminti organizmui naudingus vaistus, gydančius mūsų ligas. Neigiamo mąstymo rezultatas tas, kad vidinis vaistų fabrikas ima gaminti organizmui kenksmingas medžiagas. Pozityvus mąstymas jaunina, negatyvus – sendina. Mąstykime pozityviai!
Parašykite komentarą