Noriu užduoti klausimą senjorams, rašantiems ir skaitantiems rašančiųjų straipsnius: kaip laikotės? Pamaniau, ar nebus ruduo visiems atnešęs po lašelį svaigios melancholijos nuotaikos, kuri atpalaiduoja žmogaus pastangas darbuotis, bendrauti ar net užsiimti mėgiamais dalykais. Rečiau atsiranda, kas parašo, rečiau kas ir pakomentuoja vieną kitą rašinį. Tačiau taip teigdamas esu tik pusiau teisus, nes draugauki.me forumas pastarąją savaitę tikriausiai sumušė visus aktyvumo rekordus. Bendrauti tikrai norime ir turime apie ką. O smagausia visiems rodos yra šmaikštūs pasisakymai, kuriais labiausiai norisi pagirti Romą.
Tiesa, dienoraštis šiuo metu rašinių atžvilgiu kiek aprimęs. Vieną pateisinimą šiai nedidelei pauzei turiu. Dabar dienoraščio puslpapiuose karaliauja Marytė Jurkienė su savo nuostabiais siuvinėtais paveikslais. Prisipažinsiu, kad ir man sunku kažką sugalvoti tinkamo ir pataikyti parašyti, kad nesugadinčiau tos teigiamos atmosferos, kurią šiame tinklaraštyje pavyko sukurti Marytei. Ačiū jai.
O visiems draugauki.me rašytojams linkiu naujų įkvėpimų, kūrybingų popiečių ir vakarų, po kurių galėtume su didžiuliu susidomėjimu skaitydami sekti, kas toliau vyksta Lietuvos senjorų galvose ir širdyse, besibaigiant kaip visuomet nelengviems bet įdomiems metams. Sėkmės visiems!
Parašykite komentarą