Dar mokykloje aš buvau vienintelė tokiu vardu, bet visiškai nesijaučiau išskirtine dėl to, gal net atvirkščiai… Studentavimo laikais aplink mane buvo Daivos, Astos, Rūtos, Jurgitos, Irenos, Ramunės, Auksės. Ir iki šių dienų mano vardas niekada nesipuikavo pirmaujančių pagal populiarumą sąraše.
Beje, tik neseniai pasidomėjau jo reikšme. Pasirodo, remiantis Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto išleistu „Lietuvių vardų kilmės žodynu”, Danutė nėra lietuviškas vardas, tai trumpinys iš hebrajiško vardo Danielė ir reiškia „dievas mano teisėjas”…
Vardas – tėvų dovana atėjusiam į šį pasaulį, o kodėl mano tėvai man parinko tokią dovaną – tikrai nežinau, gal iš tiesų jis buvo nuleistas iš aukščiau…
Jau Danutė yra trumpinys, o lietuvaičiai dar ima ir patrumpina iki Danos. Gal netrumpintų, jeigu žinotų, kad kinų kalboje šis vardas reiškia sūrio paplotėlį, o gruziniškai tai būtų juoda naktis…
Skaičiau, kad Čikagos lietuvių jėgomis buvo pastatyta opera „Dana”, remiantis būtent moterišku vardu, JAV yra automobilių komponentų gamintojas „Dana”, Jungtinių Arabų Emyratuose – viešbutis „Dana”, Lietuvoje „DaNa” gamina moteriškas kojines, kažkur senojo pasaulio platybėse dainuoja transseksualas, pasivadinęs Dana International…
Ir lenkai, ir vokiečiai savo vardynuose turi šitą vardą, konfigūruotą savam kraštui, matyt, jis būdingas šitam regionui, tik galūnė ir kirčiuotė skiriasi. O gal vardo kilmė gali būti siejama su būdvardžiu, reiškiančiu danų tautybę, kas žino…
Ir iš viso, pasidomėjus įvairių vardų reikšmėmis, galima atrasti įdomių dalykų. Pavyzdžiui, man patinkantis vardas Asta latviškai reikštų uodega, Galina lotyniškai būtų višta, Rūta hebrajiškai – draugė, Virginija lotyniškai – mergelė, Leonas reikštų liūtas, Arūnas – erelis, Petras – uola. Dalia labai gražiai skamba – likimas. Kai kurie vardai atspindi kokį nors veiksmą, pavyzdžiui, Kęstutis – kenčiantis, Alvydas – visa matantis, Vytautas – išvydęs tautą, Gintautas – ginantis tautą.
Skirtingais laikais skirtingos mados įtakoja ir vardus. Vieni tėvai ieško senoviškų vardų iš senelių ar net prosenelių jaunystės, o kiti pasiduoda laikinam vėjo pūstelėjimui – pasižiūri kokį populiaresnį filmą ir tuomet paplinta Fetisos, Marisabelės, Klaidai ar Grantai. Kartais vaikui suteikiamas unikalus vardas – abiejų tėvų norai sujungiami į vieną, bet kažkodėl nepagalvojama, kad toks dvigubas vardas aplamai neturi jokios reikšmės.
Šiandien nepatinkantį vardą nesunkiai galime pasikeisti. Jeigu tik nesame juoduose kriminaliniuose sąrašuose, problemų nebus, bet prieš tai vertėtų gerokai pamąstyti, ar verta. Kad ir kaip mums mūsų vardas neskambėtų, neatitiktų mūsų būdo, jis duotas tėvų ir lydėjęs mus visus pragyventus metus.
Kaip sakė V. Šekspyro Džiuljeta: „Jei rožę pavadinsime kitu vardu, ar ji kvepės mažiau?”
Tokia mano nuomonė.
Danutė
Parašykite komentarą