Lietuviškas žodis…
Kad ir kokiam krašte būčiau, kokie atstumai nuo tėviškės skirtų, išgirdus lietuvišką šnektą, maloniai virpteli širdis. Kaip mano tėtis sakydavo, rodos, net vėjas nuo tos pusės kvepia…
Nors tiesą pasakius, lengvai auklėjama tauta pasirodėme. Na, turiu galvoje viešus, visiems matomus užrašus – buvo prūsiški, buvo vokiški, buvo rusiški… džiaugėmės atsikovoję lietuvišką žodį, dabar ir vėl pamažu išsineriam iš nacionalinio apdaro…
Nesakau, kad tai blogai, bet kažkoks neramumas sudirgina. Auga nauja karta. Gera, ir normali karta, bet žargonizmas jaunimo tarpe pernelyg įsišaknijęs. Kada ta sėkla pasisėjo, kažkaip labai ir nepastebėjau, matyt, savaime, palaipsniui. Šiandieniniam jaunuoliui prieinamas internetas reikalingesnis už duoną kasdieninę, o ten, jei tik pasiduosi srovės nešamas, gali nuplaukti ir ne visai tinkama kryptimi. Gana pavartyti įvairius forumus. Nekalbu apie stilių, nes jo nėra, lietuviško raidyno įsijungti nereikia, sako, taip paprasčiau, sakinys sudarytas iš trijų keiksmažodžių ir dviejų neva lietuviškų žodžių, kuriuose būtinai turi būti po klaidą, kitaip tapsi balta varna bendraamžių akyse. Va taip.
Bet tikrai žinau, kad tai yra tik momentinis mados klyksmas, suformavęs tokį jaunų žmonių bendravimo būdą, nuoširdžiai pasikalbėjus, tikrai kiekviename atrasime gražių ir taurių savybių, neabejoju, ir tautinių. Būtent šeimoje iš kartos kartai perduodamas požiūris į tautiškumą ir lietuvišką kalbą dažnam jaunuoliui sukelia kreivą šypseną, gvildenant mišrių santuokų reikalingumą ar religijos skirtumus.
Ir tikrai žinau, kad daugelis moksleivių šį šeštadienį susirungs nacionalinio diktanto rašyme. Moksleiviams, beje, lengviausia, jie, taip sakant, šviežiai mokosi. Bet nepakenktų ir visiems suaugusiems, jau seniai mokyklą baigusiems, pasitikrinti lietuvių kalbos gramatikos žinias. Na, nebūtinai dalyvauti, kad laimėti, juk svarbiausia – sąžiningai save patikrinti. Pernai nugalėjo gražiausias lietuviškas žodis „ačiū”, šiemet rinksime šauniausią lietuvišką ištiktuką. Verta pasukti galvas…
2008-ieji buvo paskelbti skaitymo metais. Prisipažinkime sau, ar daug skaitėm? Aš – nelabai ir man dėl to gėda! Laiko neturėjimas – ne priežastis! Skaitymo įpročiais mes atsiliekam nuo savo kaimynių prie Baltijos. Seniau mažai skaitėm, nes knygos buvo sunkiai pasiekiamas produktas, o šiandien jos neteisėtai brangios, todėl nudžiugau radusi internete knygyną, kur galima visai neblogai apsikeisti perskaitytomis knygomis. Jei susidomėjote užsukite, gal patiks.
Skaitymo metai pasibaigė, bet skaityti noras išliko. Jei pasistengsim, laiko tam atrasim, paversim įpročiu ir perduosim jaunąjai kartai. Lietuviškas žodis neišnyks, kol bus lietuviškai skaitančių.
Tokia mano nuomonė.
Danutė
Parašykite komentarą