Sudėtingos situacijos verčia mus mąstyti nestandartiškai, ieškoti neįprastų problemos sprendimo būdų. Taip gimsta ir didieji žmonijos išradimai, ir mažyčiai mieli stebuklai.
Kuomet XIX a. viduryje Airiją ištiko badas, vieni pabėgo į užsienį (situacija pažįstama, tiesa?), kiti pasiliko ir bandė sudurti galą su galu. Tada šioje šalyje ir atsirado airiškieji nėriniai – nuo tradicinių jie skyrėsi tuo, kad buvo neriami jau ne adatomis ar pinami ritelėmis, o vien vąšeliu. Technika gan paprasta (pirmiausiai daromi atskiri motyvai, kurie vėliau jungiami tinkleliu), tačiau efektinga, todėl nenuostabu, kad ji populiari ir dabar.
Šauniausia airiškųjų nėrinių istorijoje man atrodo tai, kad tokiais rankdarbiais galėjo užsiimti visa šeima. Tai buvo panašu į lietuvių klasikoje aprašomus susibūrimus ilgais žiemos vakarais, kuomet vieni pynė vyžas, o kiti pešiojo plunksnas… Airiams šis užsiėmimas buvo daugiau nei būdas pasiūlyti paklausią prekę ir papildomai užsidirbti, bet taip pat ir menas bei bendravimo priemonė.
Siūlau pasigrožėti keliais pavyzdėliais – gal jie ir jus įkvėps kurti ar paskatins pasidalinti savo dirbiniais :)
Parašykite komentarą