Kopūstines daržoves mėgstame visi, tuo labiau, kad jų yra nemažai rūšių, kurias galime prisitaikyti tiek pagal savo skonį, tiek pagal vitaminus ir maistines savybes. Pastarosios tiesa sakant mane nustebino, nes rinkdama informaciją nesitikėjau, kad ši daržovių rūšis turi tiek naudingųjų savybių, o ypač praturtina mūsų organizmą vitamino C gausa. Todėl dabar džiaugiuosi savo, kad ir keliais darželyje pasodintais kopūstais.
Taigi pateikiu keletą faktų apie kiekvieną kopūstinę daržovę, taip pat apie jų auginimo ypatumus, kurie pravers kitą pavasarį.
Visoms kopūstų rūšims reikia drėgnos maistinės dirvos. ją reikia ne tik gerai patręšti organinėmis trąšomis prieš sodinant kopūstus, bet papildomai pabarstyti ant pačių augalų tirpių mineralinių trąšų arba patręšti dilgėlių srutomis (mes naudojame pastarąsias, nes natūrali trąša). Nepaisant didelio maistingųjų medžiagų poreikio, kopūstų nereikia pertrešti , ypač azotinėmis trąšomis, nes tuomet kopūstų skonis bus prastesnis. Organines trąšas – kompostą, išdžiovintas galvijų trąšas, perpuvusį mėšlą reikia įterpti į dirvą iš rudens. Kopūstų negalima sodinti toje pačioje vietoje kelis metus iš eilės arba iškart po kitų kryžmažiedžių šeimos augalų, pavyzdžiui ridikų, ridikėlių.
Gūžiniai baltieji kopūstai
Faktai:
- Baltasis gūžinis kopūstas mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
- Pagerina inkstų ir skydliaukės veiklą.
- Kopūstų sultys rekomenduojamos vidurių užkietėjimui, hemorojui, diabetui nutukimui ir meteorizmui gydyti.
- Apsaugo nuo aterosklerozės vystymosi.
- Vitaminas U esanti kopūstuose gerina kepenų ir blužnies veiklą.
- Reguliariai vartojami kopūstai yra fruktozės ir gliukozės, organinių rūgščių, mineralinių elementų, folio rūgšties, baltymų šaltinis.
Auginimas:
Renkantis gūžinių kopūstų rūšį, pirmiausia reiktų nuspręsti ar ankščiau ar vėliau norėsite nusiimti jų derlių, rūšys yra trys: ankstyvieji, vidutiniai, vėlyvieji. Kaip žinia ankstyvieji tinka greitam vartojimui (salotoms, sriuboms) o vėlyvieji geriau tinka rauginimui.
Poreikiai:
Kaip jau minėta, reikia ne tik iš rudens įterpti į dirva organinių trąšų, bet ir papildomai pabarstyti trąšomis užsimezgančias kopūsto galvas. Visoms rūšims reikia daug šviesos, išskyrus lapinius kopūstus, kurie auga ir paūksmėje. Žemė turi būti sunki gerai išlaikyti drėgme ir maistingąsias medžiagas. Nuo kovo vidurio sodinukų galima savarankiškai užsiauginti namie, o nuo balandžio pradžios iki vidurio persodinti juos į šiltlysvę arba i atvirą diena, papildomai uždengus. Paprasčiau įsigyti sodinukų iš sodininko. Ankstyvuosius kopūstus reikia sodinti 40×35 cm atstumu. Jeigu norima gauti derliu liepos-rugsėjo mėnesi, vasarinius kopūstus reikia persodinti į nuolatinę vietą gegužės mėnesį arba birželio pradžioje 60×60 cm atstumu. Vėlyvąsias rūšis, kurių toks pat derliaus nuėmimo laikas, reikia sodinti 50×40 cm atstumu, kad neperaugtų galvos. Neapsimoka jų auginti ten, kur mažai vietos, pavyzdžiui, sode prie namų, nes derliaus nuėmimo metu – spalio ir lapkričio mėnesį – galima nebrangiai nusipirkti geros kokybės kopūstų, o ir tinkamų jiems laikyti patalpų dažniausiai neturime.
Derlius
Kopūstų derlių, priklausomai nuo rūšies, galima nuimti maždaug po 10-20 savaičių,. Ankstyvuosius kopūstus reikia suvartoti greit, nes jų neįmanoma ilgiau išlaikyti. Vasarinių kopūstų neteikia ilgai palikti lysvėje, nes jauni jie skaniausi. Tinkamos ilgai laikyti veislės subręsta spalio pabaigoje -lapkričio pradžioje, nedidelės šalnos joms nekenkia.
Gūžiniai raudonieji kopūstai
Faktai:
- Kalcio, kuris būtinas mūsų kaulams, yra daug daugiau negu kitose rūšyse. Daug juose beta karotino ir kalio.
- Juose esantys fitoncidai neleidžia mikrobams (tarp jų ir TBC lazdelei) daugintis.
- Cianidinas esantis raudonojo kopūsto viduje lemia ir raudongūžių kopūstų spalvą. O kitos ypatingos medžiagos, nuo kurių priklauso raudongūžių kopūstų atspalviai, pašalina žalingą radiacijos poveikį.
- Cianidinas, kurio poveikis panašus į PP vitamino, – gera priemonė kraujagyslių ligų profilaktikai.
Auginimas
Nepaisant lapų spalvos, nedidelio skonio skirtumo, auginimo atžvilgiu, gūžiniai raudonieji ir baltieji kopūstai daugiau nieko nesiskiria. Viską reikia daryti panašiai kaip ir auginant gūžinius baltuosius kopūstus. Pasodinus gūžinius raudonuosius kopūstus ankstyvą pavasarį lysvę reikia uždengti , nes jie bijo šalčio.
Poreikiai: Tokie pat kaip ir gūžinių baltųjų kopūstų.
Derlius: Žieminių (tinkamų ilgai laikyti) kopūstų derlių galima nuimti liepos pabaigoje – spalio – lapkričio mėnesį priklausomai nuo veislės ir pasodinimo laiko. Augimo periodas – 10-20 savaičių.
Garbanotieji kopūstai (savojos)
Faktai:
- Savojos kopūstas pagerina seksualinės funkcijos ir gali užkirsti kelią impotencijai ir prostatitui.
- Yra teigiama, kad žmonės, kurie vartoja šiuos kopūstas kiekvieną dieną, gali nebijoti šių nemalonių ligų, taip koronarinės širdies ligos, diabetas ir aterosklerozė.
- Normalizuoja žarnyno veiklą.
- Vartojant šviežias šių kopūstų salotas kraujyje gali sumažėti cukraus.
Poreikiai, auginimas, derlius:
Auginimo reikalavimai tokie pat kaip ir prieš tai aprašytomis veislėmis. Vėlyvosios garbanotųjų kopūstų veislės nebijo ankstyvųjų šalčių , todėl juos galima ilgai palikti lysvėje, jei reikia – pridengti šakomis. Taip vadinamus advento garbanotuosius kopūstus, kurie žiemoja atviroje dirvoje ir duoda derlių ankstyvą pavasarį, verta auginti tik švelnaus klimato vietovėse
Lapiniai kopūstai
Faktai:
- Ši šiaurės Vokietijoje nuo seno mėgstama vėlyvoji daržovė, mūsų kraštuose sutinkama rečiau.
- Jeigu užsienyje lapiniai kopūstai vartojami virti, tai Lietuvoje daugiausia jie naudojami tik stalui ir patiekalams papuošti, nors jų maistinė vertė žymiai didesnė nei baltagūžių kopūstų
- Lapiniuose kopūstuose yra daugiau baltymų, įvairių vitaminų (B1, B2, B6,C, PP, K, E ), folio rūgšties, o karotino (provitamino A) juose randama net 80 proc. daugiau negu baltagūžiuose.
- Lapiniuose kopūstuose taip pat gausu fitoncidų, įvairių fermentų, mineralinių druskų, kalio, fosforo, mangano, sieros, jodo, didelis kiekis geležies. Tai labai naudinga ir gydomųjų savybių turinti daržovė.
Poreikiai:
Priešingai nei kitos kopūstų rūšys, šalčiui atsparūs lapiniai kopūstai auga ir paūksmėje, tačiau jiems, kaip ir jų giminaičiams, reikia nemažai maistingųjų medžiagų ir drėgmės.
Auginimas:
Sėjami lysvėse atviroje dirvoje nuo gegužės vidurio iki birželio vidurio, sodinami nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pradžios 50X50 cm atstumu. Auginimo periodas – nuo 16 iki 28 savaičių
Žiediniai kopūstai arba kalafiorai
Faktai:
- Skirtingai nuo kitų veislių kopūstų, žiediniai kopūstai yra lengviau virškinami ir daug mažiau dirgina skrandį.
- Patartina vartoti sergant skrandžio opa ir dvylikapirštės žarnos ligomis.
- Tai dietinis produktas gali būti skiriamas vaikams.
- Jis gali būti naudojamas sergant, kepenų, širdies ir tulžies pūslės ligomis.
- Žiediniai kopūstai normalizuoja gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje.
- Šiame kopūste esančios medžiagos gerina nervų sistemą.
- Be to, reguliarus vartojimas patiekalų iš žiedinių kopūstų yra prevencija nuo daugelio vėžio formų.
Auginimas:
Auginant žiedinius kopūstus, jiems reikia ypač rūpestingos priežiūros. Ankstyvąsias veisles reikia sodinti pirmoje balandžio pusėje, vasarines – nuo gegužės vidurio iki birželio pradžios, rudenines – antroje birželio pusėje. Sodinukų ankstyvajai sėjai geriau nusipirkti iš sodininko, vėlyvesnes veisles galima auginti savarankiškai. Sodinuku auginimo periodas – 4-5 savaitės, vėliau reikia persodinti 50×50 cm, o rudenines veisles – 50x 65 cm atstumu.
Poreikiai:
Reikalauja daug vandens ir maistingųjų medžiagų, dirvą reikia gerai patręšti organinėmis trąšomis. Žiediniai kopūstai jautrūs, bet kokioms priežiūros klaidoms ypač žiedynų formavimosi metu. Dirvožemis turi būti nuolat turi būti drėgnas, bet ne per drėgnas.
Derlius.
Derlių reikia nuimti, kai tik žiedyno krašteliai truputį atšoka nuo lapų; kad jis išliktų baltos spalvos, galima, prieš nuimant derlių, nuskinti keletą lapų ir jais pridengti žiedyną nuo saulės spindulių. Subręsta per 8-12 savaičių.
Brokoliai
Faktai:
- Brokoliuose yra gausu vitaminų C, K, PP.
- Taip pat brokoliuose gausu makro ir mikroelementų, kurie yra būtini normaliam organizmo funkcionavimui: Tai yra geležies, kalcio, fosforo, kalio, natrio.
Auginimas:
Brokoliai laikomi žiedinių kopūstų pirmtakais. Jie nesubrandina uždarų žiedynų, jų žiedpumpuriai laisvai išsidėsto po augalą.
Poreikiai.
Tokie pat. kaip ir žiedinių kopūstų. Į atvirą dirvą reikia sėti balandžio pradžioje-birželio viduryje eilėmis 40 cm viena nuo kitos, eilėje atstumas tarp augalų turi būti 50 cm.
Derlius.
Skinami 15-20 cm ilgio žiedynkočiai prieš išsiskleidžiant žiedpumpuriams (esant šiltam orui, žiedpumpuriai skleidžiasi labai greitai). Todėl derlių reiktų nuimti kiekvieną dieną, nes augalas leidžia šoninius žiedkočius iki pat rudens. Subręsta po 10-12 savaičių.
Briuselio kopūstai
Faktai:
- Iš visų kopūstų rūšių jie yra patys kaloringiausi.
- Maistingesni už gūžinius baltuosius kopūstus.
- Briuselio kopūstuose yra nemažai vitaminų, mineralinių druskų, ypač kalio, kalcio, magnio, geležies.
- Pagal vitamino C kiekį artimi juodųjų serbentų uogoms, o už gūžinius kopūstus jo turi 5—6 kartus daugiau.
- Labai naudinga naudoti briuselio kopūstų patiekalus žmonėms su sutrikusi kasos funkcija, stiprina imuninę sistemą, turi vidurius laisvinančių savybių.
Auginimas:
Panašiai kaip lapinių, briuselio kopūstų derlius yra vėlyvesnis.
Poreikiai:
Tinka vidutinio sunkumo ir sunkus humusingas, maistingųjų medžiagų prisotintas dirvožemis, kuri pirma reikia gerai patręšti organinėmis trąšomis. Jei augalas pasodinamas lengvame smėlingame dirvožemyje, gali atsilikti taip, kad kopūstas nesubrandins kietų gūželių, nes augimas nebus tolygus.
Sodinti reikia tarp gegužės vidurio ir birželio pradžios 60×60 cm atstumu; sėjinukus galima sėti balandžio viduryje atviroje dirvoje. Tiek per mažas, tiek ir per didelis atstumas tarp augalų prastina gūželių kokybę. Jeigu iki rugsėjo vidurio augalai dar nesubrandino gūželių, tai pats laikas nulaužti viršutinį kiekvieno augalo pumpurą. Šis metodas kelia daug ginčų, nes jis neva mažina augalo atsparumą šalčiui.
Derlius:
Briuselių kopūstų brendimo trukmė ilga – mažiausiai 20 savaičių; jeigu jie žiemoja lysvėje, derlių duoda daug ilgiau, jį galima nuimti arba pamažu, arba visą iš karto. Tačiau čia reikia būti atsargiems: pakartotinis užšaldymas ir atšildymas gali pakenkti gūželėms. Todėl saugiau yra rudenį augalus nuimti nuo lysvės ir kartu su lapais užkasti vėsioje vietoje.
Kinietiški kopūstai
Faktai:
- Kinetiškas kopūstas rekomenduojamas pacientams sergantiems cukriniu diabetu ir hipertenzija.
- Jis yra širdies ligų ir aterosklerozės prevencija.
- Šių kopūstų masėje yra daug ląstelienos, reguliariai naudojant yra naudinga sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, gastritu.
- Jame yra atjauninančių medžiagų, rūgščių didinančių imunitetą, taip pat savybių valančių kraują.
Auginimas
Kinietiški kopūstai tikri ilgadieniai, o kadangi vasarą jie greit ima gausiai žydėti, tai labiausiai tinka kaip antrinės daržovės
Poreikiai.
Ši kopūstų veislė dera bet kurioje maistingoje, daug humuso turinčioje sodo dirvoje, tačiau jai reikia daug šviesos. Sėti nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios tiesiai į nuolatine vietą, eilėmis 40 cm viena nuo kitos, vėliau augalus išretinti, paliekant 30 cm atstumą,
Derlius. Pirmą derlių duoda po 8-10 savaičių; jei oro temperatūra žemiau -15° C, kopūstus reikia nuimti nuo lysves ir įkasti rūsyje į drėgną smėlį arba žeme.
Pekino kopūstai
Kiniškiems kopūstams giminingi Pekino kopūstai brandina ne gūžes, o trumpus mėsingus lapkočius, kurie vartojami kartu su blizgančiais tamsiai žaliais lapais.
Poreikiai.
Tokie pat, kaip ir kinietiškų kopūstų.
Auginimas:
Sėjami nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios eilėmis. 30 cm atstumu viena nuo kitos, vėliau išretinami, tarp augalų paliekant 30 cm atstumą.
Derlius:
Augimo trukmė maždaug 8 savaitės, kotus ir lapelius galima skinti iki prasidedant šalnoms.
Tik jokiu būdu nesumaišykite pekino ir kiniško kopūstų. Kiniškasis suka gūžes, o pekino kopūstai brandina lapkočius!
Ropiniai kopūstai (kaliaropės)
Faktai:
- Vitamino C kiekiu kaliaropės lenkia ne tik baltuosius gūžinius kopūstus, bet ir apelsinus.
- Suvalgius apie 200 g kaliaropės, vitamino C užtenka visai parai.
- Vitamino B šiose daržovėse taip pat daugiau negu kopūstuose. Be to, kaliaropės turi daug karotino, kalcio, fosforo, magnio, kalio.
- Reguliariai valgant kaliaropes mažėja kraujospūdis, yra stiprinama širdis. Taip pat šios daržovės padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje.
- Beje neišmeskite jų lapų jų maistinė vertė, netgi didesnė, nei pačios daržovės, tinka sriuboms ar salotoms ruošti.
Auginimas:
Kadangi ropiniai kopūstai linkę medėti, juos geriau sėti nedideliais kiekiais ir keletą kartų per sezoną.
Poreikiai. Humusinga vienodai drėgna dirva ir pakankamas organinių trąšų kiekis yra būtini, kad ropinio kopūsto gumbai būtų švelnūs ir nesutrūkinėję . Ropiniai kopūstai nejautrūs dienos trukmei, todėl juos galima sodinti nuo pavasario iki pat rugpjūčio pradžios. Pirktinius sėjinukus pirmą kartą galima sodinti į atvirą dirvą kovo pabaigoje, vėliau jų galima kas mėnesį užsiauginti savarankiškai. Atstumas tarp augalų turi būti 25×30 cm.
Derlius. Augalas subręsta per 10-12 savaičių. Negalima leisti gumbams peraugti, nes tada jie sumedėja.
Parašykite komentarą