Pabūsiu šiandien labai nepopuliarus, o gal net ir labai pakenksiu sau. Bet jeigu jau parašiau šį sakinį, tai nėra kelio atgal ir turiu kalbėt toliau.
Kodėl man nepatinka lapkričio 1-oji ir Visų šventųjų diena? Tiksliau ne pati diena ir jos esmė, bet minėjimo forma. Kodėl vienintelę dieną iš 365-ių, į kelią išvažiuoja beveik visos transporto priemonės registruotos Lietuvoje? Jos visos važiuoja ir blokuoja kelius ties kapinėmis. Parduotuvėse neįmanoma rasti patinkančios žvakės, nes jos visos jau uždegtos viena šalia kitos įvairiose amžinojo poilsio vietose.
Ar negalime – jeigu tikrai norime – to dėmesio iškeliavusiems artimiesiems parodyti gruodžio 1-ą ar birželio 8 d.? Juk prisiminimas ir lankymas tai asmeniškas ir nuo nieko nepriklausantis veiksmas. Kas iš mano lankymosi kapinėse, kuomet jose žmonių kaip penktadienio vakarą prie kasų Maxima XXX parduotuvėse? Šurmulys, bruzdesys, politika, apkalbos, netgi ataidintys juoko fragmentai. Ar tai tikrai ta Visų šventųjų diena, kokia turėtų būti?
Lapkričio 1-ąją galėtume pažymėti ir su ramybe keliuose, asmenine ramybe ir ramybe šeimoje. Pavartyti senas giminės fotografijas, prisiminti ir pasidalinti šiais prisiminimais, pasakyti gerą žodį apie iškeliavusius, pamąstyti kam skirtas žmogaus gyvenimas ir ko jis vertas, prisiminti ką reiškia šventumas, pabūti maldos namuose, atsiversti rimtą knygą… Juk taip įvairiai galima pažymėti šią ypatingą dieną.

Parašykite komentarą