Įdomiais kontrastais grįstas žmonių pasaulis. Pavyzdžiui pasaulio krepšinio čempionate Turkijoje ketvirtfinalyje susitinka trijų milijonų gyventojų ribose balansuojanti Lietuva ir daugiau nei 1.3 milijardo gyventojų turinti Kinija. Žinoma, Lietuva laimi! Tačiau kontrastas dėl to tampa tik dar labiau įdomesnis ir dviprasmiškesnis. Be abejo, pasiekta trečioji vieta lietuvių tautos dydį primeta Žemės populiacijai, išskyrus JAV ir Turkiją, kurių aplenkti nepavyko. Kontrastai nesumenkina pergalės džiaugsmo. Sveikiname Lietuvos krepšinio rinktinę! Galbūt reikėtų į kiekvieną sekantį čempionatą siųsti visiškai atnaujintą komandą, kurią sudarytų nauji, norintys žaisti ir garsinti tėvynę žaidėjai? Nes nieko nėra blogiau už pabodusį ir subanalėjusį įprotį.
Arba dažniausiai pasitaikantis ir pakankamai nuvalkiotas kontrastas: daug dirbantys ir sunkų gyvenimą gyvenantys bei mažai dirbantys ir lengvą duoną valgantys žmonės. Kodėl? Gerai, kad klausimas „kodėl” vadinamas filosofiniu klausimu. Tai klausimas, kuris gali turėti tik kelią link atsakymo, tačiau ne patį atsakymą. Kiekvienas žmogus yra tam tikro kito žmogaus kontrastas. Keista išvada, tačiau ji realios tikrovės atspindys. Keista jaustis kontrastu. Šio teksto rašymo metu mano paties priešingybė būtų visiškai šalto proto žmogus, nemėgstantis painiai sudėliotų, miglotų minčių, išvedžiojimų. Nemėgstantis jų nei užrašyti nei skaityti, nei juo labiau įsileisti ir apgyvendinti savo galvoje. Imantis vakare istorinės literatūros veikalą, biografinį romaną arba naujai išleistą enciklopedijos tomą. O galbūt pasitenkinantis vakarinėmis žiniomis ir trumpai papunkčiui apmąstantis savo rytojaus darbotvarkę.
Mano kontrastu taip pat galėtų būti maniakiškai kam nors atsidavęs žmogus – niekada nebuvau šimtu procentu įsigilinęs į kokį nors reikalą ar veiklą, visuomet bent maža širdies dalelė būdavo nutolusi ir atsidūrusi visai kitame laike ir erdvėje. Būčiau puiki priešingybė gyvūnų mėlytojams ir saugantiems jų teises, nes visuomet labiau kovojau už žmogų ir jo gerovę. Neužtikrinus jos, neįmanoma pradėti galvoti apie faunos reikalus Žemėje. Esu visiškai nepanašus į žmones, besiremiančius vien faktais ir oficialiais dokumentais. Įvairūs reglamentai nepajėgūs fiksuoti visų žmogiškųjų faktorių, perteikti „tiesą” ir įtvirtinti „teisingumą”.
Taigi, esu tikrai neblogas kontrastas. Ir toks išliksiu. Kad kiti nesijaustų saugiai, ir kad man pasaulis nebūtų tobulas ir išbaigtas. Kartais galima ir tyčia pabūti priešingoje stovykloje, nors vidumi ir pritariant kam nors. Sąlygos leidžia pažaisti.
Parašykite komentarą