Maži ir dideli stiklainiukai, prikimšti iki pat viršaus įvairiausių sodo ir daržo gėrybių mano atmintyje įsirašę nuo pat mažumės. Tėvai, giminės, kaimynai dalindavosi vakavimo (anksčiau sakydavome „vekavimo”) meno subtilybėmis ir receptais. Be galo skanu būna šaltą žiemą ar pavasarį atsidaryti, pavyzdžiui, aviečių uogienės indelį ir pagardinti ja arbatą, košę ir kitą patiekalą. Konservavimas, žinoma, pirmiausia atsirado kaip galimybė išsaugoti maistą kuo ilgesniam laikui. Juk žmonės anksčiau ne taip lengvai pelnydavosi maisto. Todėl bet kokį perteklių reikėjo sugebėti išsaugoti vėlesniam laikui, kuomet bus stygius ir sunkmetis ir nebus ką valgyti.
Vėliau konservavimas tobulėjo ir žmonės pradėjo lenktyniauti nebe gebėjimu išlaikyti tam tikras gėrybes kuo ilgiau (kas norėjo, visi tą išmoko daryti), bet stengėsi savo daržovėms ir vaisiams suteikti ypatingo skonio, kuris stebintų namiškius bei namų svečius. Tikriausiai visi esame ragavę šimtus rūšių raugintų agurkų. Ar jie visi buvo vienodo skonio? Tikrai ne. Pas vieną jie minkštučiai, pas kitą tvirti kaip akmenukai. Pas vieną salstelėję, pas kitą dominuoja kartumo ar aštrumo poskoniai.
Konservavimas yra vienas tų maisto ruošimo būdų, kuris kiekvieną kartą stebina ir suteikia įsimintinų pietų ar vakarienės įspūdį. Juk net tos pačios šeimininkės, tą patį vakarą vakuoti pomidorai nebus visi vienodo skonio. Todėl aš taip branginu namuose konservuotus žmonių derlius. Pirktas parduotuvėje maistas toks vienodas ir nuobodus, kad vos tik pamačius kokiam rūsy apdulkėjusį stiklainiuką, burnoje pradeda skirtis aibė seilių…
Atrodytų turėdamas laisvo laiko visą jį ir praleistum bevakuodamas. Tačiau iš tiesų šis menas reikalauja ne vien tik įgūdžių bet ir laiko. O laikas dabar tokia didelė vertybė ir prabanga. Taip keista atrodo suktis virtuvėje, kai parduotuvės lūžta nuo visokiausių produktų iš pačių įvairiausių pasaulio kampelių.
Tačiau jeigu bent porą vasaros vakarų paskirsite savo išmonei ir uždarysite stiklainyje keletą turguje pirktų uogų ar daržovių, tikrai turėsite žiemą nuostabių akimirkų, pasigamindami ne kasdienius patiekalus.
Parašykite komentarą