Kaip teigia Šventasis Raštas, Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą. Tai reiškia, kad mumyse slypi įprastu moksliniu požiūriu nepaaiškinamos savybės.
Aukščiausiuoju žmogaus valdymo organu yra jo vadinamasis superego – dvasia, siela, sąmonė ir aukštasis „aš“, kurio sistema per tinklą tiesiogiai ir netiesiogiai valdo organizmą. Centrinis šio tinklo biokompiuteris (CBK) yra smegenys, į kurias Kūrėjas įdiegė 7 pagrindines gyvenimo programas:
1) apsaugos nuo priešiškų Kosmoso ir Žemės jėgų, virusų, bakterijų ir t. t. (imuniteto programa yra daugiamatė programa);
2) giminės pratęsimo (ji nėra amžina – moterų išsijungia žymiai anksčiau, tačiau veikia šeimos lygmenyje ir yra perduodama vaikams);
3) savigydos (savireguliacija, atsistatymas, detoksikacija, audinių regeneracija ir t. t.);
4) likimo (atpildas pagal karmos informaciją, viso gyvenimo suderinimas pagal ją. Fizinio kūno gyvenimo trukmės programa);
5) hierarchinio biokompiuterinio organizmo valdymo;
6) sąmonės vystymosi;
7) sielos, dvasios vystymosi.
Patį CBK valdo dvasia, siela, aukštojo „aš“ sistemos, o jas – dar aukštesni dvasiniai lygmenys. Valdymas vyksta specialiais daugiamatės erdvės ir eterinio kūno dvipusiais ryšio kanalais: valdymo kanalu iš Kosmoso ir ryšio kanalu su teigiamomis ir neigiamomis Kosmoso jėgomis. Žmogus pats sprendžia, su kuo būti, kam tarnauti: jam duota absoliuti ir neginčijama teisė rinktis.
Kiekvienas organas turi savo tarpinį biokompiuterį (TBK): širdies – vykdo jos darbą, kepenų – valdo šių organų funkcijas ir palaiko ryšį su CBK. Tačiau pastarasis turi ir savo atminties kaupyklas – aurą (tai mentalinio, psichinio lauko ir organizmo elektromagnetinių laukų suma). Mes, žmonės, išnaudojame vos keletą savo pajėgumų procentų – dažnai net nenorime pripažinti juos turintys, tad jų beveik nevystome…
Visi biokompiuteriai yra sinchronizuoti su dvasiniais, energetiniais ir valdymo laukais, su fizinio kūno struktūromis. Bet koks fizinės traumos, energetinio smūgio ar svetimos programos sukeltas išsiderinimas tampa ir kokio nors funkcinio negalavimo priežastimi; vidinių TBK programų deformacijos sukelia organų funkcijų iškraipymus – susergama, pvz., cukriniu diabetu, autoimuniniu artritu ir t. t.
Judėdamas fizins kūnas generuoja bioenergiją – elektromagnetines, šilumos ir kitas bangas, kurios koncentruojasi apie jį maždaug 10 cm. spinduliu, taip pamaitindamos kiekvieną organizmo dalelytę. Be šios energijos ląstelė žūsta vos sunaudojusi savo vidinius resursus (maždaug per 15 min). Dalis jos išspinduliuojama į dvasinius organizmo sluoksnius, iš kurių pasikeitusi grįžta atgal ir suteikia dieviškųjų talentų. Jų neturime tik todėl, kad mums nereikia…
Visas procesas yra palaikomas žmogaus organizmo holografinės genetinės matricos. Fiziniame kūne tai užfiksuota etaloninėje geno vijoje.
Šie trys organizmo lygiai sudaro fizinio gyvenimo ir kūno lygį.
Sąmonės funkciniai (aukštasis intelektualinis, arba protas, ir aukštasis emocinis) centrai valdo visą organizmo sistemą. Periferijoje yra savų – jų analogai yra biokompiuterių programinės įrangos blokai.
Dvasia – nuo Dievo atsiskyrusi kibirkštėlė, panorusi savarankiškai vystytis materijoje, pereiti visus chaoso ir materijos lygmenis, juos sudvasinti, padėti Dievui pasaulio kūrimo procese. Tai labai individualizuota, nuolat besivystanti žmogaus asmenybės dalis, asmeniniame gyvenime jaučiama kaip meilė.
Siela – amžiną sąmonę turinti emanacija, lyg energetinis dvasios kūnas.
Žmogaus sąmonė – nevienalytė šeštojo lygio materijos rūšis. Joje dažnai glaudžiasi keletas sąmoningų (ir nelabai) asmenybių, taip pat ir svetimų sąmonės centrų. Mes girdime jų ginčą, monologą, tarsi patys kalbamės su savimi, tačiau ir ji turi savo vidinius organus – pasąmonę. Tai tarsi informacijos saugykla arba uolus raštininkas, kuris niekada nemiega, stebi aplinką ir viską užrašo savo aminties failuose – net jei to nepastebite, joje išlieka prisilietimo prie jūsų organizmo mintimi, emocija, energetiniu spinduliu ar kuriuo kitu būdu įrašas, galintis virsti savotiška veiksmų programa, kada impulsyviai padarome kažką, ko nenorime.
Žmogus sąmonę užverčia visokiais reikalingais ir nenaudingais dalykais, ypač mokykloje, darbe ar žiūrėdamas televizorių. Alkoholiku, narkomanu ar žudiku ne gimstama, o tampama įdiegus į ją atitinkamas programas. Jos tampa mūsų asmenybės dalimi ir nežinia ką su mumis gali padaryti, nežinia kur nuvesti.
Paaiškinsiu plačiau. Programa – tai įdiegta svetimos dvasios atplaiša su svetimo noro informacija (o kad tu taip ir taip…). Nesišvaistykime negatyviais žodžiais, palinkėjimais – juose dažnai slypi dviprasmybė su pavydo, mandagumo grimasa, tyliu prakeiksmu…
Ji gali turėti tam tikrą formą (svetima, žemiškoji, kosminė, okultinė dvasia, vėžys, bėda, gėda, baimė, panika, depresija, alkoholizmas, ir t. t.) arba jos neturėti – būti paprasta energetine protinga banga, sūkuriu (holografiniu solitonu). Liga (nesvarbu, koks jos pavadinimas) yra tokios programos pasekmė.
Fiziniame pasaulyje niekas negali pasireikšti be savo atitikmens. Taip pat yra ir su žmogaus organizmu – viskas, kas vyksta aplinkoje, matyti ir jame. Kiekvienas organas susijęs su tam tikro lygio ir pavadinimo dvasinėmis struktūromis, todėl žmogus vadinamas mažuoju kosmosu. Visi energetiniai, informaciniai, subtiliųjų medžiagų srautai daro tiesioginį poveikį ir fiziologinėje nervų sistemoje tekantiems elektromagnetiniams srautams. Ji susijusi su organizmo endokrinine cheminio reguliavimo sistema: gamina chemines medžiagas ir tiesiogiai arba netiesiogiai išskiria jas į kraują, limfą, tarpląstelinius skysčius, į tuščiavidurių organų ertmę.
Sakant garsą „A“, organizmas tiesiog sprogsta, vykdydamas 32 chemines reakcijas. O tam juk reikia energijos – štai kodėl ir kalbėdami galime pavargti.
Galvos centre yra keletas mažyčių liaukų, pagrindinių organizmo chemijos laboratorijų – tai hipotalamas, hipofizė ir epifizė. Medicinos mokslas yra išsiaiškinęs jų fiziologiją, todėl aš papasakosiu apie jų gilesnę praktinę reikšmę.
Hipotalamas susijęs su CBK, aukštuoju „aš“ ir vegetacinės nervų sistemos veikla – stuburo smegenų periferiniu kompiuteriu. Jis gamina tropinius hormonus, kurie „iki pareikalavimo“ kaupiami hipofizėje, ir yra sujungtas su organizmo mąstymo sistema – mentaliniu kūnu, siela, o per ją ir su aplinka. Iš hipofizės hormonai patenka į kraujotaką, per kurią pasiekia organus: skydliaukę, antinksčius, lytines liaukas, kasą ir t. t. Epifizė sujungta su organizmo dvasiniais sluoksniais: ji saulės ir žvaigždžių šviesos energiją verčia atitinkamais hormonais. Sakoma, kad nuo to priklauso net sąžinės veikla.
Kaklo srityje yra skydliaukė. Ji aprūpina intelektą viskuo, kas jam reikalinga, sujungia fizinį gyvenimą su karma-likimu, o prieskydinės liaukos rūpinasi mūsų kaulais. Sutrikus jų veiklai atsiranda osteoporozė (gaminama per daug osteoklastų).
Čia pat yra užkrūčio liauka, už jos – daugybė paraganglijų, atsakingų už fizinio ląstelių imuniteto aktyvumą. Saugokite šią zoną, ypač moterys… Tai susieta su jausmų laukais.
Kiek žemiau yra astralinio kūno valdos – visi virškinimo organai, liaukos. Tai medžiagų įsisavinimo fabrikas, tiesiogiai priklausomas nuo emocijų. Gerai žinome, kad virškinimas vyksta tai sunkiai, tai lengvai, greitai, gerai – tai jų pasireiškimo būdai, tad niekad nevalgykite nemalonioje aplinkoje, žiūrėdami TV, kai esate blogos nuotaikos.
Apatinėje nugaros zonoje yra inkstai, ant kurių tarsi kepurėlės uždėti antinksčiai. Savo slaptais ryšiais inkstų sistema sujungta su biologiniu gyvybės lauku – ne veltui jų pagrindinė fizinė funkcija yra kraujo, kuriame gyvena dvasios kibirkštėlė, valymas – religinėse sistemose net uždrausta jį vartoti maistui, teigiama, kad jo išgėrus galima užsikrėsti „svetimos dvasios sąmone“, kas sukelia asmenybės susidvejinimą, apsėdimą (šizofreniją ir t. t.).
Antinksčiai apsaugo žmogų nuo žūties, išskirdami adrenaliną ir priversdami bėgti tolyn nuo pavojaus, taip pat specialius hormonus, kurie padeda įsisavinti mineralines medžiagas, reguliuoja kraujagyslių tonusą ir širdies susitraukimus, prisotina skysčius vitaminų, dujų. Nervinė dalis atsakinga už organizmo atsparumą temperatūrai, jautrumą – ji išplečia arba susiaurina kraujagysles ir t. t. Į organizmą stresinė ir kita neigiama informacija ir patenka per inkstus. Dalis likimo užrašyta jų nerviniame mazge ir yra paveldima iš tėvų.
Turime ir kasą. Fiziškai tai – virškinimo hormonų gamybos fabrikas, reguliuojantis angliavandenių pasisavinimą, energijos išskyrimą iš jų. Tačiau tai ir vienas iš pagrindinių organų, leidžiantis pajusti gyvenimo saldumą ir malonumą (nenorėkite, kad jis būtų saldus, nes kasa gali pasiūlyti cukrinį diabetą).
Visi mes – tiek vyrai, tiek moterys – negalime įgnuoruoti kai kurių poreikių. Tik lytiniais organais galime vykdyti atitinkamą gyvybės, giminės pratęsimo programą – saugokime ją, nes prakeiktos giminės programa sunaikina ištisas dinastijas.
Daugumai pažįstami fiziologinio senatvinio virsmo pokyčiai, kai atsiranda supratimas, kad einame pabaigos link – o juk senatvės, mirties baimė ir suteikia kančią.
Energijos, informacijos ir subtiliųjų energijų srautai iš išorės į organizmą atneša savo ir mus keičia. Viskas turi išorinę, vidinę, fizinę, energetinę, informacinę ar trancedentinę priežastį, sukeliančią ir atitinkamas pasekmes. Jos nuo mūsų nepriklauso (tai mūsų likimas-karma), tačiau, išardydami informacines užtvaras ir leisdami bioenergijai tekėti laisvai, galime valdyti priežastinę informaciją.
Subtilusis (transcedentinis) pasaulis yra „susimaišęs“ su fiziniu. Kaip tai suprasti?
Yra tam tikrų laukų gaubiamas fizinis kūnas – žmogus. Organizmas – tarsi sluoksniuotas pyragas, lyg akmuo jūros dugne. Virš jo esančiuose sluoksniuose nuolat vyksta judėjimas, tuo pačiu daromas poveikis ir pačiam akmeniui.
Tačiau ir kūno viduje visos dalys yra daugiamatės (pvz., yra fizinė eterinė, astralinė, mentalinė, dvasinė širdys). Tarp šių daugiamatiškumo lygių nuolat vyksta energijos, informacijos ir substancijos, medžiagos apykaita.
Galbūt dabar suprasite savo ligos esmę, prasmę, galėsite nors maldos formule kažką pakeisti, pasveikti. Jei gydytojai fiziniame kūne neranda priežasties, gali būti, kad ji glūdi energetiniame, astraliniame, emociniame ar dvasiniame lygyje, valdymo programose, dvasioje, sieloje, sąmonėje ar pasąmonėje. Paieškos instrumentai prieinami kiekvienam, o jei žinai, kur ieškoti, rasti nesudėtinga.
Parašykite komentarą