Šių metų rugsėjo mėn. teko susipažinti su Marytės Jurkienės kūryba, kuri padarė tikrai didelį įspūdį tiek savo gausumu ir tematikos platumu, tiek savo profesionalumu, aukštu meniniu lygiu ir visos jos darbų kolekcijos vertingumu. Lyginant paveikslų kūrimą siuvinėjant juos iš įvairiaspalvių siūlų su dailininkų piešiamais paveikslais, siuvinėjimo procesas yra daug sudėtingesnis ir sunkesnis, norint padaryti gražų paveikslą reikia įdėti nepaprastai daug darbo, reikia turėti ypatingų gabumų, intuicijos ir t.t.
O kai pagalvoji, kad visus šiuos darbus padarė moteris, serganti sunkia Parkinsono liga, ypatingai varžančia rankų judesius ir apsunkinanti žmogaus gyvenimą psichologiškai, negali atsistebėti ne tik šios menininkės gabumais, bet ir jos ypatingai stipria valia ir dvasine jėga, jos ištvermingumu ir optimizmu, leidžiančiu jai nepalūžti dvasiškai, ne tik gyventi pilna šio žodžio prasme, bet ir džiaugtis gyvenimu… Ji juk, nežiūrint savo garbaus amžiaus ir savo ligos, įsigijo šiais metais kompiuterį, stebėtinai greitai išmoko juo naudotis, ir jau spėjo atverti plačiai savo langus į visą platųjį pasaulį ir jau patirti to stebuklingo įrenginio teikiamus malonumus… Dabar kompiuteris tapo jos antruoju svarbiu pomėgiu, darančiu jos gyvenimą dar įdomesniu, turiningesniu ir prasmingesniu…
Todėl, įvertinant tas visas aplinkybes, labai norėjosi padėti Marytei Jurkienei surinkti visus jos darbus ir parengti išsamų jos kūrybos paveikslų katalogą elektroniniame formate su įvairiomis peržiūros galimybėmis: savo kompiuteryje, internete, o taip pat sukuriant savo individualią internetinę svetainę.
O surinkti visus jos darbus į vieną visumą pasirodė ne taip lengva, nes daugelį savo paveikslų ji yra išdovanojusi kitiems žmonėms įvairiausiomis aplinkybėmis, todėl teko dalį jų fotografuoti parodoje Šventojoje renginio metu, kitą dalį, surinkus iš draugų ir kaimynų, fotografuoti namuose, dar kitą dalį surinkti iš interneto arba nuskanuoti iš asmeninio foto nuotraukų albumo.
Rezultate vis tik pavyko surinkti virš 170 paveikslų. Ir kokiomis įvairiausiomis temomis jų yra sukurta, kiek širdies šilumos ir savęs yra į juos įdėta – čia ir meilė savo kraštui, savo tėviškei, žmonėms, savo gamtos grožiui ir gyvajam pasauliui – paukščiams, žvėreliams, gyvuliams, ypač išskirtine romantiška meilė pasireiškia žirgams… O kartu atiduodama duoklė ir sielos dalykams – tikėjimui, mūsų tėvų ir senolių papročiams, iš ko mes visi semiamės išminties ir stiprybės…
Todėl sudarant šį katalogą nepakako paprasčiausiai pateikti vien tik jos sukurtus paveikslus, kartu norėjosi ir išreikšti tą ypatingą sielos būseną, kuri valdė šių paveikslų autorę jos kūrybos proceso metu, ir tą būseną, kuri užvaldo mus pačius, bežiūrinčius į jos paveikslus… Siekiant dvasinės harmonijos susišaukiant su paveikslais buvo panaudoti eiliuoti tekstai tokių puikių žodžio meistrų, kaip nuostabi poetė Eglė Brazdžiūnienė bei Jonas Tarasevičius.
Kad šis paveikslų katalogas būtų lankstesnis (kad būtų galima persiųsti į elektroninio pašto dėžutes internete, priimančias failus ne daugiau kaip 10 megabaitų dydžio), teko visą katalogą dalinti į atskiras dalis, komplektuojant paveikslus pagal atskiras temas, kiekvienai neviršiant 10 Mb dydžio.
P.S. Nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio Marija Jurkienė tapo Kretingos rajono neįgaliųjų draugijos nare, nuo šiol ji aktyviai įsijungia į draugijos kultūrinę veiklą, dalyvauja draugijos renginiuose, bendrauja per internetą…
Jonas Tiškus, Kretingos rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkas
2009 m. rugsėjo mėn.
Komentarai
Atsakymų į “JONAS TIŠKUS PASAKOJA APIE M. JURKIENĘ”: 11
[…] Pradedame virtualią ekspoziciją po Marytės Jurkienės siuvinėtų paveikslų pasaulį. Šiandien pateikiame pirmuosius ciklo “Mano tėviškė – mėlynas Nemuno vingis” darbus, kuriuose dominuoja zodiako ženklų motyvai bei šventųjų tematika. Susiję straipsniai: apie menininkę Marytę Jurkienę, ciklo “Mano tėviškė – mėlynas Nemuno vingis pristatymas, apie asmeninį fotoalbumą, Jonas tiškus pasakoja apie M.Jurkienę. […]
Aš tik priminsiu straipsnio apie raudulingą kvėpavimą nuorodą: https://www.draugauki.me/2009/01/raudulingas-kvepavimas/
Maryte, skaitau ir stebiuosi, kiek daug Jums duota: ir talentas ir ištvermė. Bet ir atimta… Nežiūrint į tai, aš manau, kad būtent Jūs, Maryte, pajėgi sustabdyti PL ir būti pavyzdžiu kitiems. Siūlyčiau siuvinėjant visą laiką raudulingai kvėpuoti. Tai būtų tik pradžia… Apie raudulingą kvėpavimą esu rašiusi draugauki.me.
Miela Danute planų ir sumanymų aš turiu daug , bet daug laiko atima katalogo ruošimo darbai ,be to ir rankos kartais neklauso.Bet ,kaip nors ,kad ir mažais žingsneliais bet į priekį.JUK SRAUNUS UPELIS NEUŽŠALA .PVZ. VAKAR gavau naują žurnalą ,kur patalpinta triptikas Kristaus gimimas .NEGALIU JO NESIUVINĖTI. Gal Parkinsonas pasigailės ir leis man dirbti .JUK TAI ŠVENTA TEMA ,o ne kokios nors gėlytės.
išties pagalvojau: pasiskundžiame…ne, gal pasiguodžiame, kad šalta, kad pertekliuje nesivartome, kad rengiamės ir maitinamės, galbūt, ne visi iš prestižinių parduotuvių… viskas nublanksta, kai pamatai, kokį gyvybingumą, kokią šilumą, kokius vidinius rezervus turi žmonės, gyvenantys tarp mūsų, gyvenantys su mumis…pagarba Marytei:) lai ilgai dar būna darbščios Jūsų rankos!
Gintautai ,aš galvoju kad dauguma žmonių yra geri .Gal čia kaip aidas .Kaip šauksi ,taip ir atsilieps .
Turiu ir aš vieną gerą bičiulį iš Kretingos. Gal tikrai šio krašto žmonės kuo nors ypatingi?
Su Jonu mes susipažinome internetinės svetainės Pažintys Draugas dėka.Jis susidomėjo mano anketa ir pakvietė mane draugauti ,pasiūlė savo pagalbą, tvarkant mano turimą medžiagą ,ką ir daro ,negailėdamas savo brangaus laiko ir jėgų,moko mane dirbti kompiuteriu.O vėliau mane susirado Ada ir taip aš patekau į Draugaukime ,kuriame su Jono pagalba galėsiupristatyti savo darbus.VISIEMS eswu be galo dėkinga, nes be jų mano darbai būtų dulkėję palėpėje.Taip pat esu dėkinga Kretingos M.Valančiaus bibliotekai ,kuri savvo svetainėje surengė Virtualią parodą ,kas ir buvo visos istorijos pradžia.
Žinot, kai Šventojoje tumpam susitikau su Jonu Tiškum, jau tada pagalvojau – kokie laimingi Kretingos neįgalieji, turėdami tokį vadovą. Na, o kai Marytė atsiuntė savo pristatomų darbų pirmą dalį ir iš pokalbių sužinojau kaip jis gimė, neslepiu, nurijau pavydo gumulą.
Aš visada su meile kalbu apie savo krašto žmones. Visi mes nuodėmingi. O apie Jurbarko neįgaliujų draugiją kalbėti nenoriu… su tokia pačia meile galiu kalbėti tik apie atskirus ten dirbančius neįgaliuosius. Ir nebijau to garsiai pasakyti. Tai žymiai garbingiau nei metų metais šnabždėtis užnugaryje.
Tai tik kukli pradžia iš Marytės atsiųstos medžiagos. Laukia dar daug įdomių straipsnių ir nuotraukų.
Šitoks mūs Marytės darbštumas! Koks dvasinis pasaulis slypi Jumyse!