Šventoji… Mums, žmonėms su negalia, šis žodis siejasi su galimybe dar ir dar kartą pasimatyti su jūra, pakvėpuoti gaiviu oru, susitikti draugus, pamiršti bėdas ir negalią. Esu dėkinga Jurbarko rajono neįgaliųjų draugijai už tai, kad du kartus patekau į laimingųjų sąrašą, kai organizuotai vykstama į Šventąją. Pirmą kartą važiavau pailsėti vos tik susitikusi su savo liga, o antras kartas giliai įstrigo atmintin – 2008 metai, kai grupei vadovavo Birutė Daugėlienė. Poilsis buvo skirtingas. Iš tiesų poilsio kokybė priklauso nuo dviejų dalykų – tavo paties, o taip pat grupės vadovo požiūrio bei nusiteikimo. Praėjusių metų poilsis ilgam įsirėžė atmintin. Kantriai lauksiu eilėje, kad vėl galėčiau nuvykti į Šventąją.
Šiemet dvidešimt dienų ilsėjausi ir gydžiausi Palangoje, bet akys krypo link Šventosios. Aplankiau puikius prisiminimus palikusį kurortą, o pamačiau daugiau nei tikėjausi.
Sergančius Parkinsono liga žmones jungia per visą Lietuvą nusidriekęs raudonosios tulpės žiedas, o nuo 2008 metų ir trapioji drebulėlė. Esame įsitikinę, kad kiekvienais metais augs jų gojelis, o daugelyje gydymo įstaigų galėsime po drebule rasti suolelį, ant kurio prisėdę kalbėsimės apie tai, kas mus jungia ir apie tai, kas mums rūpi. O praėjusiais metais mes trys likimo draugai prisėdome ant minkštasuolio sveikatos centro „Energetikas” vestibiulyje ir nenorėjome išsiskirti. Dulksnojo lietutis, buvo vėsokas pavakarys. Atmintin įstrigo erdvi teritorija.
Šiemet su „Energetiku” susipažinau iš arčiau. Man teatras prasideda nuo rūbinės, konferencija – nuo registracijos, o gydymo įstaiga nuo aplinkos. Negaliu pamiršti rožyno, už kurio užkliuvo akis, vos įžengus į teritoriją. Pasirodo rožės puikiausiai auga ir skurdžiame pajūrio dirvožemyje. Auga tada, kai jas prižiūri mylinčios grožį rankos. Nustebino skulptūrų parkas ir jo kūrimo procesas. Ir erdvė, suteikianti galimybę praleisti laiką kaip pačiam patogu. O pastato viduje gėlės, gėlės, gėlės… žinomos ir nematytos, išpuoselėtos, žydinčios ar žaliuojančios, jų neįmanoma nepastebėti. Ant sienų kabantys stendai pasakoja apie sveikatos centro darbuotojų ir besigydančių bei poilsiaujančių svečių kasdienybę ir šventes.
Naršau internete – gydymo paslaugos kaip ir kitur, laisvalaikiui siūloma daug pramogų, visai čia pat jūra. Mąstau sau viena, o dabar garsiai – juk tai puiki gydymo įstaiga sergantiems Parkinsono liga žmonėms. Pastaruoju metu garsiai prabilta apie meno terapijos ir teigiamų emocijų įtaką, gydant Parkinsono ligą. Esu tikra, kad prie viso to, ką sveikatos gerinimui siūlo sveikatos centras „Energetikas” ir pridėjus savo paties pastangas bei norą pagerinti gyvenimo kokybę, galima tikėtis teigiamo rezultato.
Šiemet nepasirinkau „Energetiko”, nes apie šį sveikatos centrą mažai žinojau. Tikiuosi pabuvoti įspūdį palikusioje gydymo įstaigoje, pabuvoti ir pagerinti sveikatą. Tikiuosi … Viltis miršta paskutinė.
„Energetikas“ iš paukščio skrydžio
2008- ųjų prisiminimai nuotraukose
Kėdainiečiai ir jurbarkiečiai bendroje vakaronėje.
Klausėmės jurbarkietės Janinos Pranaitienės ir kėdainietės Mildos Verkauskienės eilių.
Nenusibodo jurbarkiečių ansamblio „Atpūtis“ dainos nei jų vadovės Dalytės Jonušauskienės akordeono skambesys. Susitikimas baigėsi bendru rateliu kieme.
Radome laiko užsukti „Pas Juozapą“
Grupės vadovė iš anksto apgalvojo, kaip vakarais paįvairinti poilsį. Žaidėme žaidimus. Netrūko prizų ir siurprizų.
Parašykite komentarą