Picos receptas pagal mane. Tikriausiai vėl sulauksiu strėlyčių ir kokių nors kitų smaigalių link savęs, kad labai nesveikus ir nesenjoriškus patiekalus gaminu. Bet gi reikia kažkaip ir anūkus nustebint ir pačiam retsykiais nuodėmingiau pasmaguriaut (nors tiesą sakant visai nesijaučiu nusžingęs nei prieš gamtą nei sau pačiam). O, beje, tie mano receptai ne tokie jau ir blogi mūsų organizmams. Kartu su hamburegeriu galima naudoti daug daržovių, visai nedaug duonos, o mėsą pakeisti žuvimi. Pasta taip pat gali būti pagaminta sveikai, ypač jeigu naudosite neskaldytų grūdų pastos rūšį, kuri yra nekaloringa ir turinti daug įvairių mineralų: magnio, geležies, kalcio, cinko, seleno, kalio, mangano.
Taigi, kokia ta Gintauto pica?
Dabar parduotuvėse tiek daug įvairių duonos rūšių, kad – kaip visuomet – belieka rinktis labiausiai patinkančią. Man šiuo metu labai patinka Maxima kepama turkiška duona. Tiesa, tas paplotis kiek storokas, tai aš jį perpjaunu išilgai ir gaunu du minkštus ir kvapnius pagrindus picoms.
Viršutinę paplotėlio pusę tepu grietine, pašlakstau šiek tiek citrinos sultimis, pabarstau pipirais ir druska.
Keptuvėje patroškinu keletą stambių svogūnų galvų, supjaustytų žiedais kol tampa minkšti ir skaidrūs.
Dubenėlyje su šakute pertrinu varškės pakelį su geru šaukštu grietinės, trupučiu druskos, pipirų, rozmarinų, raudonėlių. Mėgstantiems, galima įberti keletą smulkiai pjaustytų česnako skiltelių. Viską išmaišau.
Ant grietine teptų picos papločių tolygiai išdėlioju troškintus svogūnų žiedus, ant jų barstau paruoštos varškės masę. Galite tolygiai tepti, o aš mėgstu stambesniais „kupsteliais” kur papuola po visą picos plotą. Dar pabarstau kaparėliais ir užtarkuoju ant viršaus fermentiniu sūriu. Kepu paruoštas picas apie 15-20 min 180 laipsnių orkaitėje.
Rezultatas? Pikantiškas ir tinkantis tiek vyresniam tiek maloniai savo netradiciniu bet įdomiu skoniu stebinantis jaunuosius gurmanus. Juk kaip be kečupo, kaip be kumpio, kaip be čili ar jelapeno? Prašom, puikus jums Gintauto picos pavyzdys.
Parašykite komentarą