„…Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse..“
Ar vis dar dega Vinco Kudirkos minėta meilė tėvynei lietuvio širdyje? O gal neseniai papūtęs vakarietiškas vėjas „sėkmingai“ užgesino ilgus metus brandintą, uoliai saugotą jausmą? Pažvelgus į šiandieninę šalies situaciją, į Lietuvą it skęstantį laivą paliekančius tautiečius, imi beviltiškai ieškoti atsakymo į iškilusius klausimus: kas atsitiko, ar emigracija iš tiesų žada prapultį tėvynei ir čia likusiems žmonėms?
Masinė lietuvių emigracija jau tapo viena aktualiausių, neklysiu sakydama, skaudžiausių problemų mūsų visuomenėje. Statistikos departamento duomenimis daugiau nei pusė milijono Lietuvos piliečių išvyko ieškoti laimės svetur. Tokie duomenys gąsdina ne tik valdžią, bet ir daugelį žmonių. Įdomu tai, kad net Antrojo pasaulinio karo metu šalis prarado mažiau žmonių nei paskelbus nepriklausomybę. Viena dėstytoja teigė, jog dėl tokių sparčių emigracijos srautų ir mažėjančio gimstamumo mūsų valstybė po kokių 200 metų išnyks iš pasaulio žemėlapio. Negi Lietuva taps dar viena prarastąja Antlantida, būsimoms kartoms girdėta tik iš senolių pasakojimų ir istorijos vadovėlių? Taip, tokios mintys baugina… Tik radę tinkamą problemos sprendimą, galėsime išvengti liūdnos ateities.
Baimę kelia ne tik emigrantų skaičius, bet ir paties proceso daromas neigiamas poveikis esamai Lietuvos padėčiai. Pasak statistikos, svetimtaučio dalią užsienyje daugiausiai renkasi jauni žmonės: Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. iš Lietuvos emigravo 83,2 tūkst. šalies gyventojų, tai 61,2 tūkst. daugiau negu 2009 m. Vidutiniškai per metus 1000 gyventojų teko 25,3 emigranto (2009 m. – tik 6,6). Migracijos mastai lyginant 2009 metus su 2010 išaugo beveik 400 procentų (keturis kartus). Penktadalį sudarė 25-29 metų amžiaus žmonės, 15 procentų išvykusių buvo 20-24 ir 12 procentų 30-34 metų amžiaus. Taip pat kiekvienais metais didėja studentų, besirenkančių užsienio universitetus, skaičius. Ar tik ne Lietuvą paliekanti jaunoji karta lemia tautos senėjimo procesą, ekonominį šalies nuosmukį? Ši emigracijos rūšis dar vadinama „protų nutekėjimu“. Tai reiškia, kad vis daugiau išsilavinusių žmonių palieka šalį. Jau trūksta aukštos kavalifikacijso specialistų: gydytojų, darbininkų. Kas toliau? Ar ryšis jaunimas likti gimtinėje ir atsatyti silpnus šalies pamatus?.. Deja, jau šiandien šalis skina karčius emigracijos vaisius.
Turbūt dar viena ne mažesnė problema iškilo šeimai. Emigracijos procesas spėjo pažeist i ir šią šalies gyvybinę ląstelę: vis daugiau vaikų lieka gyventi be tėvų (statistiniais duomenimis, tokių vaikų Lietuvoje gyvena apie 30.000). Pasekmės baisios: nepilnamečiai patiria emocinių traumų, intelektinės raidos sutrikimų, jiems užkraunama suaugusio žmogaus sprendimų ir elgesio atsakomybė. Taip pat dažnai girdime apie pakitusį artimiausių žmonių bendravimą: po kiek laiko grįžusi mama neberanda bendros kalbos su savo vaiku, jie nebesusikalba. Taigi, kaip kortų namelis ima byrėti ilgai puoselėtas tvirtos šeimos modelis.
Tačiau yra ir teigiama emigracijos pusė. Su emigravusiais tautiečiais vis daugiau išvyksta ir nusikaltėlių. Reikėtų tuo pasidžiaugti, kadangi tuomet mažėja nusikalstamumas Lietuvoje. Taip pat išvykę į užsienį tautiečiai siunčia pinigus namie likusiems šeimos nariams. Tai padeda palengvinti ekonominę krizę (pinigai yra tam, kad juos išleistum į apyvartą, o tuo ir sukasi ekonominis gyvenimas). Taip pat kartu sumažėja ir bedarbių skaičius ir kartu su tuo susijęs poreikio socialinėms išmokoms mažėjimas. Nebereikia išvykusiems bedarbiams mokėti bedarbio pašalpų, o tuo sutaupo valstybė. O kas dėl „protų nutekėjimo“ pasak Nijolės Oželytės, Kovo 11-osios akto signatarės, nereikia labai bijoti. Visada tiems „protams“ bus galimybė sugrįžti ir kurti Lietuvos ateitį. O gal būt kada nors mus vadins „proto lopšio“ tėvyne? O gal mes išplisime po visą pasaulį kaip ir žydai? Kas žino?
Nors emigracija – prapultis tautai: trūkinėja žmonių ryšiai, menksta kultūra, trūksta specialistų, tačiau kaip visada lazda turi du galus. Emigracija atneša ne tik neigiamus padarinius, bet ir teigiamus: bedarbių skaičiaus mažėjimas, piniginės įplaukos iš emigravusių tautiečių, nusikaltėlių mažėjimas.
Meilė Vitkauskaitė
Parašykite komentarą