Ką tik gavome paslaptingą elektroninį laišką su labai nuoširdžiu eilėraščiu. Tikiuosi autorius nesupyks, kad nusprendžiau paskelbti jo kūrinį. O galbūt tai paskatins aktyviau prisijungti prie draugauki.me ir pristatyti save. Mūsų visų senjorų naujasis bičiulis taip pat siunčia šiltus linkėjimus.
DĖKOJU
Būna dienų, išeities nematau,
o gyventi noris be galo….
Kreipiuos į Tave ir mane supranti,
dėkoju, kol širdis neužšalo…
Prie kojų Tavų leisk prigludus pabūti,
vėl širdy būna gera, ramu,
pajusti kaip dingsta neviltys, skausmas,
prisilietus prie Tavo kančių.
Einu pas Tave, o kelias toks siauras,
akmenuotas, dažnai suklumpu…
nubausti nemoki, atleidi, paguodi,
kad būtų kelionėj jauku.
Išmokei mylėti šį gražų pasaulį,
todėl mums išeiti sunku…
išsinešti su savim pavasarį žalią,
žinau, negalėsiu kartu….
Sustiprinki meilę, palaiminki maldą,
kad širdis vis plaktų ramiau…
Dėkoju Tau, kad gyventi man leidai,
dėkoju, kad Tave suradau.
Parašykite komentarą