Žmogus yra daugiamatė sistema, kurios įprastomis priemonėmis ištirti neįmanoma. Net labiausiai išsivysčiusiose šalyse ligų ne mažėja, o atvirkščiai – tik daugėja. Ką daryti?
„Pažink save“, – sakydavo senovės išminčiai, turėdami omenyje ne vien tik kapstymąsi jausmuose ir emocijose, bet ir organizmo, jo santykių su gamtos pasauliu, visišką savojo „aš“ suvokimą. Jie buvo teisūs.
Kokie yra tokio pažinimo šaltiniai?
1. Religinis potyris. Visos septynios pasaulio religijos (krikščionybė, budizmas, islamas, dzenbudizmas, daoizmas, induizmas, judaizmas) laikosi tos pačios nuomonės – žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą ir yra sudarytas iš fizinio kūno, dvasios ir sielos.
2. Intravertinės žinios. Kas tai? Visais laikais buvo tokių, kurie naudojosi intuityviu žinių gavimo būdu – sapnais, meditacija, mediumizmo reiškiniais ir pan. Manoma, kad taip atsirado ir religiniai mokymai, buvo padaryta daug mokslinių atradimų (Mendelejevas, Tesla ir t. t.). Atrodytų, jog intravertiniai pažinimo metodai yra pernelyg neobjektyvūs, bet dažnai tolesni tokių įdėjų tyrimai tik patvirtina jų realumą.
3. Mokslinio stebėjimo metodai.
Iki 1993 m. materiją mokslas galėjo aprašyti tik kaip kietą, skystą, dujinę ir plazminę (t. y. termodinaminius medžiagų sąveikos reiškinius, energijos tvermės dėsnius), tačiau išplito Ochatrino-Ischakovo koncepsija apie organizme esančius mikroleptoninių dalelių holografinius laukus, privertusi į žmogų pažvelgti kitaip, biologines sistemas atskirti nuo negyvų techninių. Pagal ją, iš odoje esančių biologiškai aktyvių taškų (BAT) išspinduliuojama ypatingi energijos dalelių leptoniniai srautai, kuriais žmonės sąveikauja tarpusavyje (galbūt yra meilės, neapykantos leptonai ir pan?). Apykaita buvo registruojama autoriaus sukurta aparatūra. Dėl labai sudėtingų tyrimo metodų teorijos nepripažino, nevystė ir galiausiai ją užmiršo.
Štai 1993 m. G. I. Šipovas (Rusijos akademikas iš Atomo mokslinio tyrimo instituto) pastebėjo, kad kai kurios elementariosios dalelės atsiranda tarsi iš niekur, neturėdamos jokio pagrindo. Vėliau buvo sukurta ir teorija – Einšteino matematinėmis-geometrinėmis realityvumo lygtimis įrodyta esant dar tris materijos egzistavimo formas.
Tarp medžiagos esanti tuštuma nėra „tuščia vieta“ – tai materijos rūšis, kurią jis pavadino fizikiniu vakuumu (žmogaus organizme tai – fizikinis biovakuumas), antidalelės, palaikančios kūno organizaciją, bangų pavidalu į kūną nuolat pereinantys materialių dalelių srautai. Tai penktasis realybės lygmuo, kuriame materija yra visos mokslui žinomos ir nežinomos bangos, atliekančios fizinio pasaulio Motinos rolę.
Už jo yra šeštasis, susijęs su žmogaus sąmone – torsiniai sukimosi laukai. Matematiškas šio lygio materijos komentavimas paaiškina visą, ko neįstengia mokslas: dvasios, sielos, biologinių laukų, dvasingumo pasireiškimo fenomenus.
Septintuoju pažymėtas lygis, iš kurio viskas atsiranda – tai ABSOLIUTAS.
Fizikinio vakuumo teorija įrodo paties Dievo buvimo faktą, jo kūrybos būdus. Žmogus, būdamas jo atvaizdu, taip pat turi dieviškumo atributų, gali kurti (ir kuria): jo sąmonė pasiekia šeštąjį materijos realumo lygį, jame dalyvauja ir savo jėgų vektoriais sužadina fizikinį biovakuumą, iš kurio fiziniame pasaulyje atsiranda ligos, idėjos, paranormalūs reiškiniai ir t. t.
Žmogus jau pačios gamtos apdovanotas penkiais pojūčiais – rega, klausa, skoniu, uosle, lytėjimu. Odoje esantys receptoriai gali jausti visokias energijos vibracijas, bangas. Tai įmanoma vystyti, išmokti jausti net tokius silpnus signalus, kurių nefiksuoja jokie elektroniniai jutikliai.
Priimant spinduliuojamas bangas, organizmo ideomotorinis atsakas sukelia tam tikrų instrumentų (virgulės, švytuoklės, rėmelio) judėjimą, kuris vadinamas radiostezijos efektu. Nors jis mokslo iki šiol nenoriai pripažįstamas, tačiau egzistuoja daugiau nei 10 tūkst. metų.
Prancūzų architekto ir žymaus radiostezisto M. Bovi koncepsija teigia, kad tiesiogiai jausti energiją, vibracijas galime dėl savo energetinių centrų – čakrų. Sąmonė ir pasąmonė veikia kaip atitinkamų procesų reguliatoriai. Jis sukūrė net skaičiavimo skalę, iki šiol naudojamą radiostezijoje.
Paėmę švytuoklę į rankas, užduodami klausimą, tą pačią sekundę per savo baltymines rūgščių struktūras sąmoningai išeiname į DNK chromosomų atminties laukus (tai ir yra žmogaus pasąmonė – amžina biblioteka) ir ideomotoriniu judesiu gauname atsakymą į mus dominantį klausimą apie bet kuriuo gyvenimo etapu (karminiu taip pat) atsiradusias organizmo sveikatos problemas.
Radiostezinė savęs diagnostika yra visiškai saugi. „Saugiklis“ įsijungia automatiškai, nes pagrindinis sąmonės uždavinys yra išsaugoti gyvybę, tad ji niekada neišduos to, kas pakenktų.
Veikdami sąmoningai, naudodami tokius paprastus ir saugius diagnostikos metodus, galime palengvinti savo būtį, pigiai, efektyviai ir greitai pagerinti gyvenimo kokybę. Savo sąmone darydami poveikį biofizikinio vakuumo lygiui galime sureguliuoti fizinio kūno struktūras, priversti organizmo savireguliaciją dirbti taip, kaip mums reikia.
Dabar yra daugybė geros literatūros radiostezijos sveikatinimo tema, pavyzdžiui, Liudmilos Georgijevnos Pučko knygos: „Biolokacija visiems“, „Daugiamatė medicina“, „Daugiamatis žmogus“, „Radiostezinis žmogaus organizmo pažinimas“. Visos jos išleistos bendru pavadinimu „Savigydos ir savęs diagnozavimo sistema“. Nebloga ir vokiečių autoriaus Anton Štangl „Švytuoklė“ („Pendeln“).
Daugiamatėje medicinoje radiostezija (biolokacija) yra pagrindinis diagnostikos metodas, galintis diagnozuoti bet kurios ligos priežastis, tirti visus energetinius-informacinius organizmo lygius, surasti bet kurį infekcinį agentą. Svarbiausia, kad viskas atliekama labai greitai, vos per keliasdešimt minučių – po to jau galima stabdyti ligą. Suprantama, kad toks operatyvumas gelbsti nuo ilgų kančios valandų.
Daugiamatės medicina turi ir kitą metodinį įrankį – vibracinę eilę. Tai specialus formos-fazės-dažnio spinduliuotuvas, galintis sunaikinti diagnozuotas ligos atsiradimo ir vystymosi priežastis, virusus, bakterijas, kitus mikroparazitus, suaktyvinti bet kokius savireguliacijos, savigydos procesus, suskaidyti akmenis tulžies pūslėje ar inkstuose, trombus, toksines medžiagas auglio židinyje, veikti kaip speciali gydymo procesą koduojanti programa ir padaryti daugybę kitų naudingų dalykų.
Visa tai metodiką daro nors ir ne visada paprastu, tačiau labai lanksčiu, stipriu, universaliu sveikatinimo įrankiu.
Parašykite komentarą