Categories
Kompiuteriai ir internetas Rositos dienoraštis

Juodos avys baltoje lankoje ganosi

Dabar medinėje dėžutėje saugomi jų susirašinėjimai mano draugams yra lygiai tokie pat svarbūs, kaip ir tada, kai jie juos rasdavo pašto dėžutėje.
Dabar medinėje dėžutėje saugomi jų susirašinėjimai mano draugams yra lygiai tokie pat svarbūs, kaip ir tada, kai jie juos rasdavo pašto dėžutėje.

Neseniai praūžė gražiausios metų šventės: Šv.Kalėdos ir Naujieji metai. Krūvos dovanų, skanių, saldžių ir rankomis neapčiuopiamų, aibė linkėjimų ir sveikinimų pasiekė kiekvieną iš mūsų. Atvirukai iš tolimiausių pasaulio kampelių, elektroniniai ir popieriniai(?). Laiškai – kompiuterio ekrane ir pašto dėžutėse. Kurių daugiau? Nagi, paskaičiuokime kiekvienas, kiek popierinių laiškų gavome? O kiek parašėme?

Popierių keičia skaitmena

Elektroninės erdvės įtaka šiuolaikiniam žmogui beribė: internete mes skaitome knygas, diskutuojame su žmonėmis net nepažinodami jų, dalijamės patirtimi ir patarimais su visu pasauliu. Taip pat talpiname nuotraukas iš savo gimtadienių ar atostogų, žiūrime labiausiai mums patikusias TV laidas, piešiame, žaidžiame, kuriame eiles, skaitome laikraščius, rašome dienoraštį…. Ir rašome laiškus: toli išvykusiam draugui, seniai bematytam bičiuliui ar giminaičiui. Padėka, sveikinimai, užuojauta, kvietimas, ar tiesiog pasakojimas, kaip sekasi, – kokių tik nesame rašę laiškų. Dar meilės labai dažni. Gi kuris nesame mylėjęs… Rečiau ar dažniau, bet turbūt kiekvienam iš mūsų yra tekę rašyti kažką panašaus. Tai, ką seniau darėme popieriaus lape, šiame amžiuje dažniausiai darome kompiuterio ekrane.

Categories
Kultūra Rositos dienoraštis

Daugiau skaitome ar žiūrime?

Panašu, kad į savus kiemus įsileidome tikrą žiemą: su snaigėmis ir minusine temperatūra. Šaltukas kanda žandus ir nosis, todėl po darbų tik ir svajojame, kaip greičiau pasiekti jaukius ir šiltus namus. Išsivirti mėtų arbatos ir bent valandėlę prieš miegą praleisti jaukiai lovoje su…Čia ir iškyla klausimas: su knyga ar prie žydrojo televizoriaus ekrano?

Atsakymo, ką rinktis: knygą ar televiziją, išėjau ieškoti pas savo draugus…
Atsakymo, ką rinktis: knygą ar televiziją, išėjau ieškoti pas savo draugus…

Įdomu būtų žinoti tikrąją statistiką: kiek vidutiniškai žmonių pirmenybę teikia knygai, o kiek mieliau renkasi televiziją. Arba tarkim, kokio amžiaus grupėje skaitančių žmonių skaičius lenkia žiūrinčiųjų televiziją, kiek vidutiniškai valandų per gyvenimą mes praleidžiame prie žydrųjų ekranų, o kiek su knyga rankoje? Nežongliruosiu dideliais skaičiais, tačiau aną vakarą susimąsčiau, kad jei 3 valandas per vakarą praleisiu prie televizoriaus, tai per savaitę jau bus 21 valanda. Kiek gautųsi valandų per mėnesį pliusuoti jau nenorėjau, nes žinojimas, kad beveik parą per savaitę skiriu televizijai privertė sunerimti. Ar ne per daug?

Atsakymo, ką rinktis: knygą ar televiziją, išėjau ieškoti pas savo draugus…

Categories
Rositos dienoraštis Sveikata

Mankšta ne tik kūnui!

Mankata ne tik kunui
"Dirbkite su skaičiais, spręskite kryžiažodžius, mokykitės kitos kalbos – kad ir po keletą žodžių per dieną, bet juk po savaitės jų mokėsite jau keturiolioka, o po mėnesio…?"

Šių dienų pasaulyje laikas įgavęs kitokį pagreitį nei tada, kai jaunystės dienas šventė mano močiutė, kuri rudenį minėjo 87-ąjį savo gimtadienį. Susėdusios dažnai pasikalbame apie tai, kiek daug informacijos turi sutilpti žmogaus galvoje. Seniau buvo lengviau, jos žodžiais tariant: neturėjo žmonės nei elektroninių pašto dėžučių, kurios turi savus slaptažodžius, nereikėjo nei banko kortelių, kuri, kaip visi žinome, turi vadinamuosius „pin“ kodus. Skaičiai, skaičiai, skaičiai – reziumavau mintyse ir pagalvojau, kad tikrai gan sudėtinga įsiminti tiek daug skirtingų skaičių kombinacijų. O ypač kai tau jau ne dvidešimt! Ką jau kalbėti apie skaičius, jei kartais net užmiršti, kur padėta piniginė ar automobilio  rakteliai.

Panašiais negalavimais skundžias ir mano mama, teta. Ir močiutė, bet ji jau garbaus ir gražaus amžiaus, todėl jai tarsi galima atsiminti ne viską. Taip juokaujame susitikusios. Bet pradėjus rimčiau kalbėti apie atminties problemas, aš vis prisimenu mokyklą ir chemijos mokytoją. Kartą pastebėjusi, kad mokiniai prastai įsimena chemines formules, ji namų darbams uždavė išmokti po eilėraštį – klasė prapliupo juokais, nes juk chemija tai ne lietuvių kalba. Bet mokytoja greit paaiškino: norėdami turėti gerą atmintį, privalote lavinti smegenis!