Categories
Kultūra Lauros Karpavičiūtės dienoraštis Savęs pažinimas

Biblioterapija: pažink, suprask ir atrask save knygose

XXI amžiuje vis labiau ima populiarėti netradicinės medicinos būdai. Mokslininkų yra teigiama, kad gydyti gali ne tik vaistai, bet ir kvapai, spalvos ar net knygos. Visai neseniai atsiradusi biblioterapija įvairaus amžiaus žmonėms siūlo netradicinį gydymo būdą – gydymą knygomis.

Laiko patikrintų išminties knygų turi beveik visos kultūros: indai turi Vedas ir Upanišadas, musulmonai –  Šv. Koraną, žydai – Senąjį Testamentą, kinai vadovaujasi nesenstančia Konfucijaus išmintimi, o štai krikščionys – Biblija.
Laiko patikrintų išminties knygų turi beveik visos kultūros: indai turi Vedas ir Upanišadas, musulmonai – Šv. Koraną, žydai – Senąjį Testamentą, kinai vadovaujasi nesenstančia Konfucijaus išmintimi, o štai krikščionys – Biblija.

Biblioterapijos terminas pirmą kartą atsirado 1916 m., o 1920 m. knygų skaitymas jau buvo naudojamas kaip gydomoji terapijos priemonė. Po penkiasdešimties metų, 1950 m. buvo skiriama keletas biblioterapijos tipų: nemedicininė biblioterapija, kurią taikydavo bibliotekininkas parinkdamas, kokias knygas žmogus turėtų skaityti ir biblioterapija kaip atskiras mokslas, kuris reikalavo specialaus pasirengimo. Šiandien Lietuvoje yra daugiau paplitęs pirmasis biblioterapijos tipas. Kiekvienas žmogus gali reikalauti iš bibliotekininko parinkti jam tinkančią knygą. Dauguma bibliotekininkų yra kompetentingi savo srities specialistai, tad be vargo gali rasti žmogaus poreikiams tinkamą knygą.

Biblioterapija dar kitaip gali būti vadinama psichologinės pagalbos metodas, efektyvus skaitymas. Tai yra ne tik knygos skaitymas, bet ir gilesnė kūrinio analizė, bandymas suvokti grožinės literatūros interpretacijas. Taikyti biblioterapiją palanku todėl, kad žmogus gali pajusti knygos veikėjo gyvenimą, pasimokyti iš jo, rasti paguodos ir stiprybės, atsakymus į jam rūpimus klausimus. Labai svarbu mokėti parinkti tinkamą knygą, tokią, kurioje būtų atspindėtas bent kiek panašus gyvenimas, įvykis, kurį žmogus išgyvena. Taip pat taikant biblioterapiją labai svarbu suprasti, kad ta pati knyga negali tikti visiems žmonėms. Tarkim, jei dauguma jaunimo skaito amerikiečių rašytojo, bestselerių autorius, lyderiavimo ir saviugdos trenerio Robin Sharma knygas, tai nereiškia, kad šios knygos tiks pagyvenusio amžiaus žmonėms. Pagyvenusio amžiaus žmonėms labiau tiktų laiko patikrintos knygos.

Categories
Lauros Karpavičiūtės dienoraštis Socialinė atsakomybė Visuomenė

Savanorystė – veikla ne tik jaunimui?

Senjorams savanorystė gali tapti ne tik prasmingas laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir galimybė savo suteiktą gyvenimo išmintį perteikti jauniems žmonėms.
Senjorams savanorystė gali tapti ne tik prasmingas laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir galimybė savo suteiktą gyvenimo išmintį perteikti jauniems žmonėms.

Praeitais metais žiniasklaida dažnai rašė apie savanorystę. Būtent 2011 metai buvo paskelbti Europos savanoriškos veiklos metais. Įžengus į 2012 metus galime trumpam sugrįžti į praėjusius metus ir pažiūrėti, kokią savanorišką veiklą tie metai siūlė senjorams.

2011 metais senjorai savanoriavo įvairiose srityse: „Maltos ordine”, „Maisto banke”, „Lietuvos raudonojo kryžiaus draugijos Senjorų klube”, gyvūnų globos organizacijoje „Lesė” bei kituose senjorų savanorystės projektuose. Renkantis savanorišką veiklą senjorai visų pirma atsižvelgdavo į savo interesus. Jei jaunimas savanoriauja siekiant įgyti patirties, žinių ir kompetencijos vienoje ar kitoje srityje, tai senjorai priešingai – savanoriška veikla jie siekia ne tik padėti kitiems, bet ir įprasminti save.

Kokios savanoriškos veiklos senjorams siūlo 2012 metai? Pavyzdžiui, kasmet gražia tradicija tapusi akcija ,,Darom 2012“ į aplinkos tvarkymą siekia įtraukti ne tik jaunimą, bet visus piliečius. Taip pat vykdomi senjorų savanorių mainai Europoje, tokiu būdu siekiama parodyti, kad aktyvus gali būti ne tik jaunimas, bet ir pagyvenę žmonės.

Senjorams savanorystė gali tapti ne tik prasmingas laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir galimybė savo suteiktą gyvenimo išmintį perteikti jauniems žmonėms. Kas, jei ne Jūs, kada, jei ne dabar, mielieji senjorai, skleisit savanoriškų darbų gerumo šviesą. Dabar kaip tik tam labai tinkamas metas, nes šie, 2012 metai, – Europos pagyvenusių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metai. Veikime drauge!

Categories
Lauros Karpavičiūtės dienoraštis Sportas

Petankė – sportas ir žaidimas senjorams

Petankės žaidėjas
Petankės žaidėjas

Nuo neatmenamų laikų žmonės savo laisvalaikį siedavo su sportu. Petankė – viena iš sporto rūšių, kurioje sportas tuo pačiu yra derinamas su žaidimu.  Ši sporto rūšis puikiai tinka senesnio amžiaus žmonėms, nes žaidžiant nereikia daug judėti. Pamažu ši sporto rūšis ima populiarėti ir Lietuvoje.

Petankė atsirado Prancūzijoje 1907 metais, kuomet neįgalus, invalido vežimėliu judantis prancuzas Jules Le Noir išrado šį sportą. Tai – lauko žaidimas su metaliniais rutuliais, kurio tikslas yra mesti metalinį rutulį kuo arčiau medinio. Žaidimas žaidžiamas 6 ir 10 metrų atstumu. Metalinio rutulio dydis – nuo 700 iki 800 milimetrų, o svoris nuo 650 iki 800 gramų. Žaidžiama vienas prieš vieną arba komandomis po 2-3 žmones. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos šis žaidimas buvo žaidžiamas tik Prancūzijos pietuose, bet laikui bėgant ėmė sparčiai plisti ir šiuo metu petankė yra populiarus žaidimas visoje Europoje.

Norintys užsiimti petanke gali burtis į klubus. Lietuvoje yra įkurta petankės federacija, kuri organizuoja petankės varžybas įvairiose Lietuvos miestuose. Petankė –  ne tik puiki galimybė laisvalaikį praleisti aktyviai, bet ir susirasti naujų draugų, pabendrauti su bendraminčiais, tokį pat aktyvų gyvenimo būdą propaguojančiais žmonėmis.

,,Sveikame kūne – sveika siela“ – sako liaudies išmintis, tad rūpinkimės, kad mūsų kūnas būtų sveikas, o akys, kurios yra sielos veidrodis, visuomet žibėtų ir bylotų apie sveiką sielą.