Su kuo mums asocijuojasi žodis „kelionė”: su išvyka į gamtą, su įdomių šalių, vietų lankymu ar su įspūdžiais patiriamais paties keliavimo metu? Sutikite, kelionė gali būti nebūtinai patiriama fizine prasme – kai apeini viską savo kojomis bei, visa ką matai, gali paliesti ranka. Kelionės būna ir vizualios, kurias gali regėti televizoriaus ekrane, kompiuterio monitoriuje, ar įsivaizduojamos – kurios susikuriamos bėgant raidžių eilutėms. Yra ir daugiau kelionės formų, net labai neįprastų, kurios išgyventų įspūdžių stiprumu dažnai niekuo nenusileidžia įprastoms keliavimo formoms. Apie vieną iš tokių retų būdų pažinti pasaulį rašoma ir siūloma išbandyti – užmerktomis akimis, neišėjus iš namų, pasislėpus visiškoje tyloje – siūlo knygos – rašytojos Brandon Bays knygoje „Kelionė”.
B. Bays yra žinoma kaip netradicinės medicinos, psichoanalizės propaguotoja pasaulyje. Ji yra ne vienos knygos apie savigydą, savęs pažinimą autorė. Knygoje „Kelionė“ B. Bays aprašo įvykius autobiografine forma, pasakoja savo pačios problemas ir gyvenimo iššūkius, su kuriais teko susidurti. Jų pasekoje rašytoja atrado savyje stiprybės patirti nepaprastas keliones: keliones į savo vaikystę, į savo sielą, į tikrąjį savąjį „aš“. Autorė remiasi Zigmundo Froido atradimais apie pasąmonės vietą žmogaus psichologijoje ir vaikystėje išgyventų emocijų tąsą suaugusio individo gyvenime. B. Bays knygoje aprašo savo sugalvotą metodiką kaip atsikratyti pasąmonėje glūdinčių problemų, kurių sąsajas ji mato vaikystės pergyvenimuose. Pati rašytoja knygą pristato šiais žodžiais: „Tai – knyga apie laisvę. Laisvę gyventi savo gyvenimą, apie kokį visada svajojai. Visi turime problemų, dėl kurių jaučiamės lyg patekę į spąstus ar tam tikru būdu apriboti. <…> Kad ir kokia gili problema tai būtų, kad ir kiek ilgai būtumėte su ja kovoję, jūs turite galimybę tapti visiškai laisvas, vientisas, pagydytas.“ B. Bays aprašo, kaip savo atrastu psichoanalizės metodu, pasitelkiant savi-hipnozę atsikratė auglio be chirurginės intervencijos. Taip pat aprašo eilę kitų atvejų, kaip pagelbėjo kitiems žmonėms atsikratyti ligų ir psichologinių barjerų naudojant „kelionės į vaikystę” metodą. Savi-hipnozės metu yra pasineriama į vaikystėje išgyventas scenas: jos iš naujo pergyvenamos, priimamos naujai, įvyksta atleidimas tiems žmonėms, kurie suvokiami kaip negiami dalyviai.
Žinoma, tokia stebuklinga savigyda gali suponuoti gerokai skeptišką požiūrį į knygą, bet, nuo savęs pasakysiu, jog šis savigydos metodas išties labai atpalaiduoja, suteikia tam tikrą palengvėjimo jausmą. Ar tai tikrai veiksminga, galite išbandyti patys. Be abejo, medicinai vis dar tebėra didelė paslaptis, kokios yra žmogaus smegenų galimybės ir kokios jų ribos. Tačiau akivaizdu, jog saviįtaiga turi nepaprastą galią ir neišmatuotą potencialą.
Parašykite komentarą