Visai netoli Raseinių, poeto Maironio apdainuotos Dubysos slėnyje, prie trijų upelių įsikūręs nedidelis, bet istoriškai svarbus Betygalos miestelis. 1253 m. karalius Mindaugas pirmąkart paminėjo Betygalą – tuo metu čia buvo svarbi Žemaitijos pilis. Nors miestelis įsikūręs lygumoje, tačiau aplinkinės kalvos, du šalia viens kito esantys piliakalniai, Dubysos link besileidžiantys šlaitai, Lelyko, Vieviržės ir Vaškutės upeliai Betygalos gamtovaizdžiui suteikia ypatingo žavesio. Pačiame miestelio viduryje, gatvėje į kalnelį, išdidžiai stovi 1930 metais R Aleksandravičiaus pastatytas ir iki šiol išlikęs Vytauto paminklas, šalia – įspūdinga, iš toli matoma Šv. Mikalojaus bažnyčia, čia paskutiniais savo gyvenimo metais per Šv. Onos atlaidus lankėsi Maironis.
Visai šalia miestelio, Aukaimyje, kuris minimas nuo XIII amžiaus, abipus Vaškutės upelio stūkso du Betygalos piliakalniai. Vienas atokiau, su nuostabiu į gilų slėnį nusileidžiančiu skardžiu, apaugusiu medžiais, pilnais įvairiaskambių paukščių balsų, kitas – visai šalia Pilkapio kapinių, kur palaidoti poeto Maironio tėvai bei seserys. Gražios ir įdomios Pilkapio kapinės, pakraštyje priglaudusios įspūdingą koplyčią. Daugelį medinių paminklų ir kryžių sukūrė vietiniai tautodailininkai. Ant piliakalnio viršaus miestelio bendruomenės rūpesčiu pastatytas aukuras. Ten buvusi vyriausiojo pagonių žynio Gintauto žinyčia. 1862 metais toje vietoje Liktėnų dvarininkas Jankauskas pastatęs penkiakampę akmens mūro koplyčią, savo forma panašią į laivą. Anot pasakojimų, jis pats visą gyvenimą plaukęs per bangas…
2008 metais Betygala pažymėjo savo 755 metų jubiliejų.
Parašykite komentarą