Autorius: Femina
-
Kur veda siūlo galas…
Sudėtingos situacijos verčia mus mąstyti nestandartiškai, ieškoti neįprastų problemos sprendimo būdų. Taip gimsta ir didieji žmonijos išradimai, ir mažyčiai mieli stebuklai. Kuomet XIX a. viduryje Airiją ištiko badas, vieni pabėgo į užsienį (situacija pažįstama, tiesa?), kiti pasiliko ir bandė sudurti galą su galu. Tada šioje šalyje ir atsirado airiškieji nėriniai – nuo tradicinių jie skyrėsi […]
-
Trimatis gatvės menas
Ar kada žiūrėdami į ant asfalto piešiančius vaikus susimąstėte, kad šios meno rūšies (!) šaknys siekia dar XVI amžių? Kai kurie užaugę „tepliotojai“ jos taip ir nepamiršo – siūlau susipažinti su gatvių tapyba. Europoje klajojantys menininkai pradėjo taip reikštis greta bažnyčių. Priežastis paprasta – katedrose baigę savo darbus italų dailininkai turėjo rasti naujų pragyvenimo būdų. […]
-
Sveikiname konkurso nugalėtoją!
Mieli svetainės autoriai, skaitytojai, užklydėliai ir nuolatiniai gyventojai, džiaugiamės pagaliau galėdami pranešti antrojo rašinių konkurso rezultatus. Nuoširdžiai dėkojame visoms dalyvėms ir tiems, kurie jas palaikė, ir skelbiame nugalėtoją. Šį kartą ja tapo Janina. Sveikiname! Prašome Jūsų susisiekti ir nepamiršti nurodyti savo kontaktinių duomenų, kad galėtume išsiųsti prizą. Visiems mažų (bet tikrų) stebuklų ir tikėjimo jais… […]
-
Leisti negalima drausti. Cenzūra Kinijoje
Liaudies išmintis byloja: „savam krašte ir saulė skaisčiau šviečia“. Vis dėlto net nemaža dalis patriotų slapčia dirsčioja svetur – kas į Vakarus, o kas ir į Tolimuosius Rytus. Bet visai ne dėl to, kad norėtų pakelti sparnus. Tiesiog iš smalsumo. Vienų keikiama, kitų mylima Kinija ne tik pro visus plyšelius smelkiasi į mūsų namus, bet […]
-
Stebuklų karalystė. Trumpa pasaka
Mielieji, konkursas baigėsi, o mes skelbiame paskutinį rašinį. Ačiū jį atsiuntusiai Rasmai ir visiems kitiems dalyviams! Nugalėtojas paaiškės jau visai netrukus :) Ne už devynių kalnų, ne už devynių jūrų, ne seniai seniai, o čia ir dabar, Dievo dovanotoje Marijos žemėje, įsikūrė Stebuklų karalystė. Žmonės joje vaikšto nuleidę galvas, nesišypso, nemyli savo artimųjų kaip pačių […]
-
Pietų poliuje nieko nauja (?)
Klimato atšilimas – gal kiek pabodusi ir todėl pritilusi, tačiau vis dar populiari tema. Kadangi kalbėti ir veikti nėra visiškai tapatūs dalykai, menininkai jaučia poreikį atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą. Vienas iš tokių įdomesnių pavyzdžių – Xavier Cortada. Šio Floridoje gyvenančio ir daugelyje ekomeno projektų dalyvaujančio menininko darbų tikslas yra mesti iššūkį – tyrinėjant […]
-
Stebuklai mano gyvenime
Panašu, kad konkursas po truputį įsibėgėja – mus pasiekė dar vienas rašinys. Šį kartą savo stebuklais dalinasi Patricija. Dėkojame jai, o visiems kitiems primename, kad iki liepos 24 d. dar galite atsiųsti ir savo darbą. Sėkmės ir gerų įspūdžių! Aš pati stebuklais nelabai tikiu, bet kartais gyvenime įvyksta nepaaiškinamų dalykų, kurie labai priverčia susimąstyti. Sakoma, […]
-
„Kas yra stebuklas?“ Manynios rašinys konkursui
Sveiki, mielieji. Kai kas jį jau skaitėte, kai kas dar ne – nors ir pavėluotai, perkeliu iš komentarų Manynios rašinį. Visiems kitiems noriu priminti, kad konkursas tęsiasi. Rašykite, komentuokite, būkite aktyvūs! Man labai norisi duoti vieną kitą patarimą būsimiems konkurso dalyviams. Jau seniai žinoma, kad labiausiai mėgsta patarinėti tie, kurie nieko neišmano. Mano senelė sakydavo: […]
-
Naujas konkursas: „Kas yra stebuklas?“
A. Einšteinas buvo įsitikinęs, kad yra tik du būdai, kaip galima gyventi. Vienas – galvoti, kad stebuklų nebūna. Kitas – manyti, jog viskas yra stebuklas. Gal kam pasirodys, kad šis žmogus nukrypo į kraštutinumus, ir tegul – tokia buvo jo nuomonė. Turite teisę prieštarauti ir nesutikti – juk šios sąvokos neapibrėžtume ir slypi diskusijos galimybė […]
-
Odė arbūzui, arba kodėl jį vertiname
Vasara. Prasideda „arbūzų sezonas“ – laikas, kai už palyginti nedidelę kainą saldaus ir kvapaus skanėsto bus galima prisivalgyti tiek, kiek telpa. Ne be reikalo jį mėgsta tiek maži, tiek dideli – arbūzai ne tik skanūs, bet ir naudingi. Ypatinga vitaminų gausa šie vaisiai (teisingiau pasakius, netikros uogos) nepasižymi, tačiau juose daug folio rūgšties, svarbios augimo, […]
-
Sveikiname konkurso „Vasarą pasitinkant“ nugalėtoją!
Vytautė Žilinskaitė viename iš savo kūrinėlių vaikams kartą parašė: Kam ašaros, kam aimanos – Verčiau smagiai trepsėti, – Juk laimi tas, juk laimi tas, Kas moka pralaimėti! Prasidėjo vasara, konkursas baigėsi… Nežinau, kodėl prisiminiau tą ketureilį – gal todėl, kad dabar su juo sutinkti negalima. Pralaimėtojų mes neturime :) Vis dėlto šį kartą paskatinamasis prizas […]
-
Virtualus choras
„Jei nori diriguoti orkestrui, visai nebūtina atsukti miniai nugaros“, tikriausiai pagalvojo Ericas Whitacre’as ir subūrė virtualų chorą. Žinoma, viskas buvo kiek sudėtingiau: nuo idėjos gimimo iki įgyvendinimo praėjo tikrai ne viena diena. Kaip savo internetiniame dienoraštyje rašo projekto sumanytojas, tam jį įkvėpė Britlin Losee, atlikusi jo chorinės kompozicijos „Sleep“ soprano partiją ir paskelbusi įrašą internete. […]
-
Mano vasara
Primename, kad iki konkurso „Vasarą pasitinkant“ pabaigos liko tik viena savaitė. Na, o palydėdami paskutinę pavasario dieną pasidžiaukime Patricijos rašinėliu! Visi tikisi kažko neįprasto būtent iš šios ateinančios vasaros, jos laukia. Ir kiekvienam ji vis kitokia. Man vasara visų pirma yra šviesa. Paaiškinsiu, kodėl: kitu metų laiku atsikėlus 4-tą valandą ryto už lango boluoja tamsa […]
-
Vasaros prisiminimai
Skelbiame dar vieną konkursinį darbą. Manynia jau pasidalino savo vasaros prisiminimais, pasidalinkite ir Jūs :) Nesivaržau dėl prizo, nes neturiu poetinių gabumų ir minčių mandrai dėstyti nemoku. Paprasčiausiai noriu pasidalyti keliomis mintimis apie vasarą. Ji visada žada ką nors gero ir įdomaus. Kol dirbau, nė vienų atostogų nepraleidau namuose. Jei negalėjau išvažiuoti kur toliau, tai […]
-
Galios ir Negalios vasara
Štai ir sulaukėme dar vieno nuostabaus rašinio :) Ačiū Jums, Rasma! Na, o visiems kitiems noriu priminti: konkursas tęsiasi, bet iki jo pabaigos liko ne taip jau ir daug. Norintys dalyvauti – suskubkite. Nežinau, kaip jūs, bet aš jau žiemą pradedu laukti vasaros. Gera laukti to, kas tikrai ateis. Ji dar nė karto neaplenkė mūsų, […]
-
„Vilniaus Brodas“
Šeštadienis. Bene vienintelė savaitės diena, kai galiu pagyventi vien savo malonumui. Dažniausiai praleidžiu ją namie – skaitau, eksperimentuoju virtuvėj, užsiimu rankdarbiais ar kitais dalykėliais, kuriems per savaitę nerandu laiko. Nemėgstu triukšmo, didelių žmonių susibūrimų, tad į renginius žiūriu kreivokai. Sakoma, kad gerai išdresuota sąžinė šeimininko negraužia, tačiau manoji jau kurį laiką buvo aiškiai nepatenkinta. Suprask: […]
-
Vasara
Nuo konkurso pradžios praėjo beveik savaitė. Džiugu pranešti apie pirmąją jo dalyvę Valeriją. Įvertinkite jos darbą :) Štai ir prisišnekėjau: kokia plati tema, kiek daug telpa i tą žieduotą ir kvapnią vasarą… O kai prisėdau ir panorau pradėti rašyti, staiga prisiminiau kažkada suregztą ketureilį, ir suvokiau, kad nieko neišeis, nes: nemoku dainuot apie žiedą ramunės, […]
-
Rašinių konkursas „Vasarą pasitinkant“
Gegužė. Kalendorinis pavasaris eina į pabaigą. Gal kraunatės lagaminus, vartote uogienių receptus, užsiimate generaline namų ruoša? Ką jaučiate? Ar jau žinote, ką veiksite šią vasarą? Pasidalinkite su mumis savo mintimis, prisiminimais, planais, rašykite poeziją, prozą ar publicistiką… Paliekame Jums visišką kūrybos laisvę (apribojimas tik vienas – kad būtų justi vasaros alsavimas). Įdomiausio darbo autorius laukia […]
-
Carl Warner: skanus menas su potekste
Mūsų lankytoja Valerija Siūlo Jums susipažinti su Carl Warner – fotografu, naudojančiu savo darbams vien tik valgomus produktus (pvz., duoną, batoną, sūrį, pomidorus, česnakus, paprikas, uogas, morkas). Anglijoje, Kento grafystėje, jį pažįsta visi (o pažįsta todėl, kad šis, ieškodamas geriausių vaisių, daržovių, prieskonių ir kt., turgelyje ir parduotuvėse praleidžia daug laiko). Norėdamas gauti gerą ir […]
-
Sveikinimai Motinos dienos proga
Kartą Viljamas Tekerėjus pasakė, kad motina yra Dievo vardas mažų vaikų lūpose ir širdyse. Net ir užaugę vargu ar randame kitą tokį artimą ar brangų žmogų – juk mama gali atstoti visus, o jos – niekas… Nuoširdžiausiai sveikiname Jus, išmokiusias mus žengti pirmuosius žingsnius, parodžiusias, koks nepakartojamas gali būti pasaulis. Ačiū, kad esate!