Šis straipsnis yra vieno Lietuvos piliečio nuomonė, apie tai kas šiuo metu vyksta šalyje ir juo tiesiog yra išsakoma asmeninė pozicija.
Po seimo rinkimų 2008 m. susidariusi valdančioji koalicija užsibrėžė vykdyti įvairiausias reformas. Nuo mokesčių iki mokslo pertvarkos reformų, nuo kurių padarinių galvos sopulys dar ilgai kamuos visuomenę, o jos vykdytojai kalbės, jog klaidų nepavyko išvengti, „kas nedirba, tas neklysta“ – tik tautai tos klaidos, padarytos veikiausiai per skubėjimą vis kažką keisti, paliks gylių randų. O vykdytojai sėdės opozicijoje ir ciniškai šypsodamiesi kritikuos naujus valdančiuosius.
Štai viena reformatorių darbo krypčių – aukštojo mokslo reforma, pradėta vykdyti nuo 2009 m. Tema, kuri eskaluojama žiniasklaidoje dabar vis tankiau, po konstitucinio teismo išaiškinimo, jog kai kurios reformos vykdomos nuostatos nesuderinamos su pagrindiniu šalies įstatymu. Tai tik ledkalnio viršūnė to, kas buvo nuveikta. Valdantieji net šiaudo griebiasi, kad toliau judėtų nenusisekusi reforma: kuomet seime balsuojama už pataisas nedalyvaujant opozicijai – ar tai normalu, demokratiška?
Daug buvo kalbų apie reikalingumą gerinti, kelti aukštojo mokslo kokybę. 2009 m. rugsėjis turėjo būti to pradžia, buvo nustatytos tikrosios studijų kainos, sudarytos valstybės finansuojamų vietų kvotos – oficialiai pristatant, jog buvo sudarytos konkurencinės sąlygos tarp aukštųjų mokyklų, siekiant tikslų paminėtų aukščiau. Tuose pakitimuose sunku įžiūrėti teigiamų padarinių, tiesa, išaugo studijuojančių skaičius, bet ar per kiekybę keliama kokybė? Vargu. Aukštosios mokyklos tikrai pradėjo panašėti į akcines bendroves: į studijas priiminėjami žmonės faktiškai tik teigiamai baigę brandos egzaminus. Ar esi geriau besimokantis, nesvarbu, jei turi už ką mokėti. Daugelis studijuoja tokiose studijų programose, kurių specialistų jau dabar jaučiamas perteklius: vadybos, ekonomikos, teisės ir panašiai. Ruošiamų specialistų skaičiaus niekas nereguliuoja, nors apsolventų tų sričių jau ilga eilė stovi darbo biržoje, ar vyksta į užsienį kelti agrarinį ūkį, paplušėti laukuose.
Maža to, internetas mirga pasiūlymais – „rašome kursinius, diplominius darbus“ – tikriausiai negalvojančių savo galva paklausa gerokai išaugo. 2009 m. darytoje anoniminėje apklausoje vienoje aukštojoje mokykloje rezultatai parodė: studentai, kuriems motyvacija buvo diplomo gavimas, sudarė daugiau nei 80 proc. apklaustųjų ir tik 10 proc. motyvacija buvo žinios.
Kyla klausimas, ko vertas šiandien aukštasis mokslas ir kaip prie mokslo lygio kėlimo prisideda pradėta vykdyti 2009 m. reforma?
Parašykite komentarą