Pirmasis sekmadienis po Velykų vadinamas Atvelykiu. Tai aštuntoji diena po Kristaus prisikėlimo, užbaigianti velykinę savaitę.
Iki Atvelykio būtinai reikia aplankyti savo krikštavaikius ir apdovanoti juos gražiais margučiais, įvairiais niekučiais, žaisliukais. Per Atvelykį reikia pasimatyti su giminėmis, jeigu dėl kažkokių priežasčių nesimatėme per Velykas. Žinoma, didžiausias džiaugsmas vaikams, nes tik jiems kabinamos sūpuoklės, tik jiems marginami kiaušiniai, o neretai dar ir Velykė užsuka… Tą dieną dažytus kiaušinius daužyti gali tik vaikai. Todėl Atvelykis dar vadinamas Mažosiomis Velykėlėmis arba Vaikų Velykomis.
Gražiai pasakyta, kad Atvelykis „panašus į upelį, kuris ištryškęs iš Velykų šaltinio ima šakotis, kad pasiektų, atgaivintų ir atnaujintų kiekvieną, taip pat ir tą, kuris negali įtikėti nepamatęs. Tebus Atvelykis visiems mums priminimas, kad esame pašaukti tyrumui”.
Šiandiena senąsias tradicijas baigia išguiti iš mūsų gyvenimo, todėl labai smagu, kad jas atgaivinti bandoma mūsų sumažintoje Lietuvoje – Rumšiškėse, tikrai puiki šventė su tikru kiaušinių dažymu, daužymu ir ridenimu. Gal ir Jūsų gimtojoje vietovėje – mieste ar kaime – panašiai švenčiama? Pasidalinkite įspūdžiais.
Liturginis šios šventės pavadinimas primena, kad mes kartu su gamta atgimstame, o su atgimimu turėtume sau ir visiems palinkėti dvasinės ramybės nelengvoje šiandienos kasdienybėje. Tikra sielos atgaiva man pasirodė puiki giesmė, skirta Atgimimui ir Kūrėjo darbų įprasminimui. Dievo avinėlis…
httpv://www.youtube.com/watch?v=GUw80OZKkds
Aleliuja, aleliuja…
Danutė
Parašykite komentarą