Dalis žmonijos iki šiol nepripažįsta Aukščiausios Valios Jėgų. O kas tai yra? Tai bendras Būtybių apibendrinimas, esančių žymiai aukštesniame savo išsivystymo lygyje. Jos gyvena greta žmogaus nematomame plane, kituose vibracijose ir savimi apjungia tą idėją, kuri išreiškiama Dievo vardu ir jo valia. Kiekvieno žmogaus gyvenimas, diena iš dienos, audžiamas Aukščiausios valios ir Aukščiausiųjų Būtybių. Kiekvieną minutę žmogus gali tai jausti savo mintyse, jausmuose, energijose ir nesvarbu, kad tuo netiki arba tiki fanatiškai. Šiuolaikiška žmonija savo praeituose tūkstantmečiuose išsluoksniavo žinias. Jos likutinės, tikros, turėtos kituose rasėse ir / arba gautos iš Didžiųjų Pranašų, atėjusių į žemę perduoti religiją, tikėjimą. Vėliau žmonės išsiskirstė į dvi grupes – tikinčiuosius ir netikinčius. Tokiu būdu priėjome iki absurdo: mokslininkai pasiūlė savo ,,pasaulį”, kuris yra tik ,,toks ar anoks”, kuriame pripažįstami tik tam tikri dalykai. Žmonių grupės yra diskriminuojamos už jų savitas mintis, nesutampančias su mokslininkų . Be to yra valstybės ir valdžios, kurių lyderiai piliečius mąstančius šiek tiek per „plačiai” gąsdina, o neretai ir uždaro į psichiatrijos ligonines arba net fiziškai sunaikina.
Dievo pastangomis, į Žmonijos genomą įdėtos jos vystimosi ir būties įstatymai – aksiomos. Pati didžiausia žmonijos rakštimi yra nenoras priimti kitą žmogų tokį, koks jis yra: su visais jo trūkumais. Taip pat visuotinė neigiamų emocijų gamyba, kuri priveda prie mirties ir degradacijos. Žmogus gyvena vieną kartą, o jo dvasia – inkarnuojasi daugybę kartų, vis tobulėdama. Visa kas užsirašo žmoguje ir jo struktūrose gyvenant „sulimpa“ su jo psichika taip susiformuoja asmenybė.
Laiko tėkmė yra nenumaldoma, todėl viskas turi būti vystoma sudėtingiau ir tobuliau. Žmogaus organizmo sistema negali pereiti į savo aukštesnį evoliucijos lygį nepabaigusi savo dabartinio vystimosi CIKLO .Visi žmonės ir yra tokiomis atskiromis dvasinėmis – biologinėmis sistemomis, privalančiomis keistis ir tobulėti. Todėl, keičiantis civilizacijos lygiui, keičiantis joje informacijos-energijos lygiui, privalo keistis ir žmoniškoji sistema, jo organizmo energoinformacinis pralaidumas. To nedarantys vis daugiau sirgs, vis daugiau bus nelaimingų gyvenimo lemčių, mirčių ir t.t. Nemirs tik tie, kurie sugebės dvasiškai tobulėti, sugebės išmokti dvasios priemonėmis valdyti savo organizmo sistemą….
Dvasios įstatymas sako, kad bet kuri mąstanti vienetinė sistema, privalo savo sistemą suderinti su bendra Visatos-erdvės sistema, turi pilnai sinchronizuotis. Žmonės nesekantys savo minčių švarumo, savo poelgių nekontroliuojantys, iš savo sistemos išmetantys neapykantos pyktį, to paties pykčio būna sunaikinami …..
Visata nelaukia atsiliekančių. Kiekvienam skirta savo valanda: Kažkas sudegs gyvas savo nuodėmių ugnyje, kažkas žus savo paties sukurtoje katastrofoje (nesvarbu kokiu būdu). Visatos arsenale yra daugybė būdų apvalyti Žemę nuo ją niokojančių būtybių.
Daugumai tai bus kaip pamoka, kuri dar ilgai po mirties primins, kad visas tas kančias įsigijo už savo „savarankiškumą“ atskirai nuo Dievo, savo pikta valia. Tokia lemtis skirta tiems, kurie nepripažįsta ir neigia atsiprašymo ir atgailos įstatymą, manantys, kad atgaila, blogio nekūrimas yra tik vaikiškos vienuolių ir šventikų pasakos. Deja, jei taip manysime, tai kančios gyvenimo kelyje kartosis be paliovos, kaip ir tos pačios situacijos ir nepakenčiamos gyvenimo sąlygos.
Dabar apie pačią atgailą…Žmonijai laikas suprasti – kuo daugiau ir glaudžiau laikomasi Dievo Valios, tuo daugiau gauna dovanų gyvenime. Tai harmoningi tarpusavio santykiai apsprendžia sveikatą, nelaimių nebuvimą, džiaugsmingą būtį. Tai daro žmogaus gyvenimą padoriu ir vertu, Žmogaus iš didžiosios raidės .Tai buvo iš pradžių jau numatyta.
Sunkus fizinis darbas, ligos, nuolatinis lėšų trūkumas pragyvenimui, – visa tai žmogus sukuria pats sau, tapdamas savarankišku nuo Dievo, atsiskyrusiu nuo bendros Dievo Valios ir Sąmonės. Dėka savo kvailumo, žiaurumo, atsisakymo nuo laimingo gyvenimo kitaip, nepripažįstant Dievo dalyvavimo asmeniniame gyvenime. Jie sukūrė sociumą, kuriam naudoja visą pilnutinę savo gyvybės energiją, laiką, ir gyvenimą-nuo pat lopšio iki darželio, mokyklos, instituto, vėliau savo darbo vaisius, aukoja šeimą, o toliau tik mirtis per ligas.
,,Koks Dievas?” – aš į darbą vėluoju…
Visas ligas žmogus sukūrė pats sau ir dėl savęs. Visiems žinoma, kad dauguma ligų atsirado visiškai nesenai, daugelyje tūkstantmečių žmonijos istorijoje jos buvo nežinomos ir jomis niekas nesirgo. Stipriai sutrumpėjo sveikas gyvenimo tarpsnis žmogaus gyvenime. Žmogus jau beveik nebūna sveikas niekada, net vaikystėje, nežino kada ir kur plyš . Visos šios ligos atsirado nuo nesuderinto gyvenimo tarp sąžinės, moralės, minčių, emocijų, jausmų, poelgių ir gyvenimo (sinchronizacijos principas yra esminis įstatymas, įdėtas pačio Kūrėjo, pačioje žmogaus atsiradimo pradžioje). Kas gali būti liūdniau? Gyventi tik kad sirgti? Gyventi kad maitinti savo pilvą? Gyventi, kad sunkiai dirbti visą savo gyvenimą? Visa tai sukūrė pats žmogus ir dėl savęs pačio, to nesukūrė Dievas ir to jis žmogui nenorėjo…
Daugelį ligų galima gydyti vien tik atgaila ir atsiprašymu. Tokios ligos kaip insultas, infarktas, astma puikiausiai gydomos atgaila už netikėjimą ir Dievo nepriėmimą, jo nepriėmimą daugelyje gyvenimų-inkarnacijų. Odos ligos – psoriazė, odos dėmės, dermatitai, gydosi puikiai atsiprašymo – atgailos metodu prieš Dievą ,atgailaujant už padarytą fizinį ir materialinę skriaudą kitiems žmonėms. Kita odos ligų priežastimi gali būti prakeikimai, kuriuos žmogus siuntė Dievui ir pasireiškia kaip odos vėžys, trofinės opos, didžiulės pigmentinės dėmės. Kiekvienas nuodėmingas žmogaus nuopuolis pažymimas odos dėmėmis ir tai pereina iš gyvenimo į gyvenimą.
Neatidirbtos nuodėmės užsirašo ir fiksuojasi holografinėse energostruktūrose ir gyvens amžinai daugelyje jo gyvenimų, taip vadinamoje karmoje (likimo informacija). Programuos žmogaus gyvenimą, ligas, situacijas ir bendrai likimą -viską, ką žmogus norėtų pavadinti laimės ir sėkmės vardu ir tol, kol neatidirbs, nesupras, nepajaus ir neatsiprašys už savo paties sukurtą skausmą sau ir kitiems…
Sukurtas Dievo įsakymas, „nevok” ir jo pažeidimas odoje atsispindi kaip alerginis bėrimas, egzema. Jei nėra nuodėmės atpažinimo ir atgailos, tada liga nesiduoda išgydoma. Jei atsiradusi kančia sudegina dalį nuodėmės informacijos – gyja lėtai, o nustojus gydyti liga nedelsiant grįžta ir dažnokai tik sunkesne forma. Kiek pastatyta ligoninių, kiek juose guli mažamečių vaikų su odos ligomis, tačiau tai neišgydoma. Priežastis tik viena – žmogaus nenoras pripažinti ligos atsiradimo priežasčių, giluminių – dvasinių ligos atsiradimo priežasčių. Tokios ligos gydomos paprasčiausiu ligos priežasčių diagnuostavimu ir jų pašalinimu atgailos-atsiprašymo metodu… Daugelyje atvejų atgaila-atsiprašymas išprovokuoja greitą ir visišką išgijimą, atliekant labai paprastą gydymo terapiją arba visišką išgijimą nepaliekant jokių pasekmių. Šiuo atveju visada stebimas ,,stebuklas”.
Tokios ligos, kaip akmenligės, cukrinis diabetas, kepenų cirozė, gydomos atgaila -atsiprašymu už tai, kad nebuvo tikėjimo Aukštosiomis Jėgomis, nesinaudojo jų pasitikėjimu ir vadovavimu asmeniniame gyvenime. Jų pripažinimas, pagarbus požiūris, tuoj pat atsiliepia į ligos gijimo procesą ir dažnai išgyjama be jokios terapijos. Nebijokime to pripažinti sau…
Juk mes gyvenome daugybė gyvenimų ir nežinome kuo užsiiminėjome juose tada, kokias nuodėmes kūrėme ir tik pats Dievas tegali tai pasakyti mums ir paprašyti atidirbti savo klaidas… Dabar ateina toks momentas, kada Žmonija priartėjo prie naujo savo evoliucijos ritmo ir viena koja jau įžengė į kitą evoliucijos ciklą – į 6 rasę. Nuodėmių ir klaidų energoinformacijos krūvis neleidžia vystytis ir gali tapti ta priežastimi, kuri gražins visą civilizaciją į žemesnį evoliucinį ritmą sukuriant socialinę-geologinę katastrofą…
Atgaila – atsiprašymas, nuodėmių ir klaidų asmeninis nepripažinimas yra tuo akmeniu, kuris trukdo toliau vystytis. Kas tai yra? Klaidingas gėdos jausmas pripažįstant savo netobulumą? Išdidumas? Ko bijoma atgailoje prarasti? Juk Dievas vis tiek žino mūsų visas nuodėmes, negerus ir gėdingus poelgius.. Juk neįmanoma nieko nuslėpti, pasilikti kažką sau…Nuo mūsų pačių mūsų nuodėmės paslėptos pasąmonėje. Visos tiek nelaimingo ir sunkaus gėdingo gyvenimo patirtys tiek ir laimingo… Mes visą tą informacinį krūvį traukiame su savimi iš gyvenimo į gyvenimą, bijodami jo netekti, nors visa ta informacija mumyse pasireiškia ligomis, nuolat primindama apie mūsų nuodėmių bagažą… Ir mums tai brangu ir tik todėl bijome sau prisipažinti ir su Dievo pagalba nuo tokio krūvio atsikratyti? Koks didelis žmogaus aklumas ir užsispyrimas žmoguje slypi ir kokia jėga tai laiko, jei tokios akivaizdžios naudos nenorima pamatyti… Kaip įtikinti žmogų, kad be ligų ir nelaimių, be skurdo gyventi geriau nei su jais? Daugumas ligų savo šaknimis yra neteisingame požiūryje, neteisingose mintyse, neharmoninguose emocijose ir jausmuose pačių artimiausių žmonių bendravime. Bet būtina atsiminti, kad priežastys slypi ne tik šiame gyvenime, bet ir buvusių inkarnacijų sluoksniuose tiek pagal motinos tiek ir pagal tėvo linijas. Ir nėra nieko veiksmingesnio, nei atgaila-atsiprašymas.
Tokios moteriškos ligos, kaip mioma, fibromioma, nepiktybinių onkologinių naujadarų atmainos sako tai, kad jūs pažeidžiate savo suaugusių vaikų laisvo pasirinkimo valią… Ir čia vėl gi reikalinga atgaila-atsiprašymas ir tokiu būdu nutraukti savo ir savo vaikų karmines skolas, jų tęstinumą…
Piktybinės onkologijos pasireiškimai turi kitas psichologines šaknis. Tai motiniškos ir tėviškos meilės srauto praradimai. Meilės srauto praradimas mažus vaikus nubaudžia labai žiauriai. Tokias ligas galima gydyti atgailos-atsiprašymo metodu, jei liga nesukūrė organizmo struktūrų deformacijų (energetinių, informacinių, erdvinių, genetikos…). Jei vis tik tokios deformacijos atsirado organizme, tai atgaila-atsiprašymas tolimesnę ligos eigą gali sustabdyti ir taip išgelbėti bent gyvybę, kol užaugs vaikai. Taip pat gali sumažinti skausmus, kančią ir padaryti pačią ligą valdoma vaistais…
Viskas paklūsta priežasties-pasekmės visuotiniam įstatymui. Šitame fiziniame pasaulyje nieko nevyksta be priežasties. Kiekvienas poelgis turi savo priežastį čia, dabar, praeityje… Šis problemų priežastinis-pasekmių rato poveikis gali būti sustabdytas vien tik atgaila-atsiprašymu…
Daugybė ligų savo šaknis laiko psichologiniame požiūryje į pinigus. Žmogus, nemąstydamas leidžiantis pinigus į visas puses, kituose gyvenimuose turės problemų juos uždirbant. Godumas, pinigų kaupimas, neturintis sveikos logikos, neša karminę pasekmę juos prarandant nelauktai… Turėkite saiko viskame, kas susiję su pinigais, jų siekiu ir išleidimu ir neturėsite materialių nuostolių… Tik taip šiuolaikiniame pasaulyje gali Aukščiausiosios jėgos auklėti Žmogų, – per nuobaudas. Apgailestaujant galima pasakyti, jog net toks supratimas neapsaugo. Savo ribų nesuvokimas priveda prie atvirkštinių savybių. Dažnai depresija, besaikis alkoholio vartojimas, savo šaknyse slepia baimes. Dvasia žinodama savo Tėvo moralines normas-įstatymus ieško užsimiršimo narkotiniame kvaitulyje. Taip pat Dvasią apima baimės jausmas, suparalyžiuojantis ją fiziniame kūne ir pasireiškiantis depresija. Dažnokai tai susiję su žmogžudystės aktais buvusiuose gyvenimuose (dalyvavimas kare, piratavime ir tėvynės gynyboje…). Geria, kaip taisyklė, tas, kuris jaučia kad padarė antiįstatymišką poelgį. Ir šiame atvejyje atgaila -atsiprašymas gali žmogų išvaduoti greitai ir efektingai. Sveikatos problema ir psichinės sveikatos problemos ir nukrypimai slypi giliai psichikoje ir labai sunkiai diagnostuojama ir analizuojama, o juo labiau gydoma. Tai, kas slypi mūsų pasąmonės nesąmoningoje plotmėje, mus pačius spaudžia atgal į žemę, labai apsunkina gyvenimą. Kitos metodikos yra paprasčiausiai neveiksmingos ir nerekomenduotinos (hipnozė), nes tai priverčia iš naujo pergyventi buvusį skausmą, traumą ir pan.,kas gali dar labiau traumuoti. Tai kodėl dar kažką prie esamo bagažo pridėti?
Atgailos-atsiprašymo forma
Viešpatie Dieve, Priimk mano atgailą ir atsiprašymą už (nuodėmės pavadinimas), kurią visuose praeituose savo gyvenimuose sukūriau.
Viešpatie Dieve, piimk mano atgailą-atsiprašymą už (nuodėmės pavadinimas), kurią sukūriau šiame dabartiniame gyvenime.
Viešpatie Dieve , priimk mano atgailą-atsiprašymą už (nuodėmės pavadinimas), kurią aš nejučia perdaviau savo ateinančioms kartoms ir vaikams.
Žmonių Dvasios-Sielos, priimkite mano atsiprašymą už (………..) nuodėmės sukūrimą visuose savo inkarnacijuose, kuria aš nejučia ,gal būt ir to nenorėdamas ,nesiekdamas ir nepiktavališkai ar kitaip jums sukėliau skausmo.
Žmonių dvasios-Sielos, prašau priimti mano atgailą ir atsiprašymą už (………..) nuodėme suteiktą skausmą šiame gyvenime.
Žmonių dvasios-sielos, prašau priimti mano atgailą-atsiprašymą už (………..) nuodėme sukurtą skausmą visų savo vaikų ir savo būsimų kartų ateityje.
Mano dvasia-siela, priimk prašau, mano atsiprašymą-atgailą už (………..) nuodėmės sukūrimą, kuria aš tau sukūriau kančios ir skausmo visuose savo buvusiuose inkarnacijoje.
Dvasia-siela mano, priimk mano atsiprašymą-atgailą už (………..) nuodėmę, kurią sukūriau dabartiniame gyvenime.
Dvasia-siela mano, priimki mano atgailą-atsiprašymą už, (………..) nuodėmės sukūrimą, kurią aš nejučia ir to nežinodamas perdaviau savo ateities kartoms ir savo vaikams.
Mano kūne, prašau priimti mano atsiprašymą už (………..) nuodėmę, kurią sukurdamas dariau skausmą praeituose inkarnacijose.
Mano kūne, prašau priimti mano atgailą-atsiprašymą už (………..) nuodėmės sukūrimą, kuria aš tau suteikiu skausmo dabartiniame gyvenime.
Mano kūne, prašau priimti mano atgailą-atsiprašymą už (………..) nuodėmės sukūrimą ir jos perdavimą savo vaikams ir ateities kartoms. Prižadu daugiau jai neleisti pasireikšti nei žodžiu, nei veiksmu, nei mintimi, nei emocija….
Visa tai skaitoma po 33 kartus už kiekvieną diagnostotą nuodėmę..
***
Nuodėmių sąrašas pagal krikščionybės kanoną
-
Nėra tikrojo tikėjimo ir pasitikėjimo Dievu
-
Žmogžudystė ir žudymas
-
Savižudybė
-
Negeisk svetimos moters ar vyro
-
Blūdijimas(savo kūno seksualumo išnaudojimas nepadoriais veiksmais).
-
Sodomija
-
Pirkliavimas -sąvadavimas
-
Prostitucija
-
Grobimai, uždegimas – gaisro sukėlimas
-
Išprievartavimas
-
Neatlikimas to, ką pažadėjai, skolos negrąžinimas
-
Tėvų negerbimas
-
Tinginystė
-
Skūpumas, godumas
-
Žiaurumas žmonių ir gyvūnų atžvilgiu
-
Apkalbos, piktažodžiavimas, šmeižtas
-
Veidmainystė
-
Pyktis ir susierzinimas
-
Apgavystė, melagingas liudijimas
-
Melas
-
Naudos įsimylėjimas-siekimas apgaule
-
Pavydas materialaus daikto
-
Pavydas žmogaus atžvilgiu
-
Pikto laikymas savyje,
-
Narkomanija, alkoholizmas
-
Pilvo reikmių garbinimas
-
Tuščiagarbystė
-
Prisirišimas prie pinigų, daiktų, prabangos
-
Artimųjų ir savo priešų prakeikinėjimas
-
Užsiėmimas magija ir burtininkavimu
-
Kitos
***
Būtina diagnostoti švytuokle arba virgulėmis tą nuodėmę, kuri dalyvauja tavo ligotumo -negalavimo procesuose, o jų gali būti net keletas. Tą geriau daryti užsidegus žvakę ir turint prieš save šventųjų atvaizdus kaip ikoną ar pan. Būtina pašalinti seanso metu gyvūnus iš kambario…
***
Artėja laikas, kai žmonija rimtai pradės domėtis atgailos-atsiprašymo metodu ir jį naudoti visuotinai. Atgaila reikalinga visiems, kurie nori eiti į šeštą rasę vykstant eiliniam gamtos virsmo ritmui. Visiems, kuriems atsibodo kančia, kuriems atsibodo būti našta visiems… Tai vyks palaipsniui, tačiau tai daryti prisieis visiems, kurie norės gyventi kitaip, nei iki šiol… be jokių išimčių…
Kas nors atgailaus išpažinties metu krikščioniškoje bažnyčioje, kažkas tai darys mečetėje ar sinagogoje, gal būt kažkas tai darys miške po medžiu ar tyliai savo namuose, tačiau to išvengti niekam nepavyks… Tie, kas neatgailaus gyvendami fiziniame pasaulyje, tie didžioje kančioje išeis iš šio pasaulio arba nelauktai per nelaimę (žiūrint kitų akimis), atgailaus jau kitame pasaulyje ir kitu laiku…
Šeštoje rasėje niekas negalės gyventi su nuodėmių bagažu savo sąžinėje, niekas negalės gyventi su neigiamomis programomis, giminės prakeikimo programomis ir juodosios magijos įdiegtomis formomis… Tik švari aura, švarios dvasinės struktūros, švarios dvasios-sielos-sąmonės vystimosi programos leis žmogui būti sveiku, leis būti bendraautoriais su Dievu pasaulio kūrybos procesuose…
Dabar atėjo toks laikas visai žmonijai, kuriame Dievo prasmės reikšmė žmonijos gyvenime tampa labai svarbi ir reikšminga. Nėra reikalo net įrodinėti, jog šeštoji žmonių rasė ir yra tik kita žmonijos vystimosi pakopa. Joje bus visiškai kitos gyvenimo vibracijos, visiškai kiti gyvenimo principai ir joje tegalės gyventi tik tokie individai, kurių gyvybės -biologijos, dvasios, sielos, sąmonės ir pasąmonės vibracijos atitiks laikmetį. Jei žmogus prieštarauja Kūrėjo sąmonei, prieštarauja Aukščiausioms Jėgoms, Būtybėms ir nesiduoda jų vadovavimui, tada ir kūrėjas negali suteikti žmonėms kitokių gyvenimo sąlygų. Pats Kūrėjas yra Meilė, ir jam pačiam galioja tie patys valios ir apsisprendimo principai ir įstatymai, o jų jis keisti jokiu būdu negali, kitaip pražudytų savo paties kūrybos vaisius… Tai ir yra pagrindinės sąlygos, kurios privalomos jau abejoms pusėms. Sekančiame žmonijos evoliucijos rate jau nėra vietos tiems, kurie nesugebės generuoti savo dieviškų kokybių, kitaip nesant sinchronizacijai, jie turės žūti patys savo nuodėmės ugnyje arba gimti kituose sąlygose, kitų planetų sistemose ar Kūrėjo sukurto kosmoso platybėse.. Dabartinės penktosios rasės gyventojai buvo vedami ir globojami religinių dogmų rėmuose, auklėjami jų šviesoje, tačiau toks globos ir vadovavimo būdas jau paseno ir netenka galios. Ketvirtosios – penktosios rasės laikotarpiu į žemę ateidavo Dievo Sūnūs, žmonijai atnešdami Dievo mokymus, tačiau žmonija iš jų pasidarydavo, geriausiu atveju, dogmatinę fanatizmo sistemą, kuri sukeldavo dar daugiau problemų ir kančių… Visi Dievo Sūnūs, žmonių praminti pranašais, žmoniją vis skatino tobulėti, gerinti savo santykius bendruomenėje, tačiau dabar jau matomi to darbo vaisiai ir keičiamos sąlygos. Dabartinė civilizacija (5penktoji rasė) dar egzistuos 2-3 tūkst. Metų, kol kiekvienas jos atstovas išgyvens savo laisvamanystę, savo išdidumą gyventi be aukščiausiųjų jėgų vadovavimo, be Dievo, jie visi praeis vis sunkėjantį gyvenimą nuniokotoje planetoje. Priėmus kitokią Dievo atžvilgiu poziciją, žmogus pradeda gauti iš Jo dovanas, talentus, ir geresnes sąlygas gyventi. Tai harmonizuojantys santykiai su aplinka, pastovi sveikata, nelaimių nebuvimas – tai suteikia didžiulį šansą vystytis netrukdomai.
Atgaila būtina pradėti atsisakant tų jėgų, kuriuose daugelis žmonių buvo įtraukti visuose buvusiuose gyvenimuose – tai okultiniai mokymai, magiškieji ritualai, misterijos, kurios buvo vykdomos visiškai ne Dievo valios pastangomis, kurios ir dabar laiko žmones apjungtus tam tikromis priesaikomis ir pan.
Atsisakymo ritualas turėtų būti maždaug tokio turinio ,,Aš atsisakau visokių pašventinimų, magiškųjų žinojimų, ritualų, misterijų, kurios buvo atliekamos ne Dievo valios pastangomis. Amen, nuo šiolei aš atiduodu savo Dvasią, savo Sielą, savo sąmonę į Dievo rankas ir nepripažįstu savęs vadovavime nieko kito, tik Dangiškąjį Dievą Tėvą. Amen. Amen. Amen.”
Toliau atliekama giminės šaknų atgaila-atsiprašymas. Pirmiausia atsiprašoma visų pagal motinos giminės eilę, kviečiant į atgailos-atsiprašymo seansą visas dvasias pagal motiną, vėliau pagal tėvą… Atsiprašymo-atgailos tekstas turėtų būti maždaug toks:
,,Aš (vardas, pavardė) kviečiu į atsiprašymo-atgailos seansą visas dvasias-sielas pagal savo motinos (vardas) giminės liniją. Aš gailiuosi savo sukurtų nuodėmių ir prašau atleisti man ir aš pats jums atleidžiu...”. Toliau mintimis ir emocijomis koncentruojamasi į savo širdį ir bandoma suprasti-pajusti ar buvo atleista. Jei juntamas pradžioje sunkumas praėjo ir atsirado laisvas ir lengvas kvėpavimas, atėjo nusiraminimas, tai reiškia, kad motinos giminės dvasios-sielos atleido. Jei palengvėjimo nesijaučia arba net pajutote situacijos pablogėjimą, tada būtina kruopščiau diagnostuoti nuodėmių sąrašą ir seansą pakartoti jau kitu laiku ir kitomis sąlygomis.
Po to viskas atliekama ir su dvasiomis-sielomis pagal tėvo giminės liniją. Kaip jau įprasta praktika parodė, jog po trečio karto atleidžiamos bet kokios, kad ir didžiausios nuodėmės ir skriaudos prieš giminę. Procesas praeina sklandžiau, jei atgaila atliekama atsiklaupus, veidu atsisukus į rytus ir žvakių šviesoje.
Atgailai reikia nusiteikti labai rimtai, sąmoningai turime tam subręsti, savo sąmone ir širdimi privalome suvokti visą proceso rimtumą. Gavus atleidimą nuo abiejų giminės pusių dvasių, giminės nuodėmės imamos ant savęs ir su jomis jau kreipiamasi į Dangiškąjį Dievą atgailauti. Atgailoje prašoma atleisti už nepilną tikėjimą ir nepasitikėjimą Dievu, dieviškojo vadovavimo atsisakymą, nesilaikymą Dievo priesakų, po to neteisingo požiūrio į kitų žmonių dvasias-sielas, už suteiktą moralinę-materialinę žalą. Tai yra pagrindinės visų žmonių moralės nuosmukio priežastys. Kai kada vieno atgailos seanso yra ne gana, kad nuimti visų nuodėmių poveikį, todėl būtina atlikti 2-3 atgailos seansus su 2-3 mėnesių intervalais. Atgailos procesas nėra sudėtingas ir sunkus, tačiau jūs jo poveikį jausite visuose likusiuose savo inkarnacijų grandinės etapuose. Jausite ir dabartiniame gyvenime pagerėjus, sušvelnėjus santykiams šeimoje, kolektyve, giminėje. Nieko geresnio už atgailą-atsiprašymą nėra, norint pakeisti savo gyvenimo sąlygas. Tačiau jau niekada ir niekas negalės tų naujų sąlygų pakeisti ir atimti ir artimiausiu laiku tai galite pajusti kiekvienas. Pačiu artimiausiu laiku žmonijos laukia nauji išbandymai, naujos gyvenimo sąlygos ir daugiau niekas kitas, o tik atgaila ir nuodėmių atsisakymas tegalės žmoniją išgelbėti. Tik šis metodas leis eiti tolyn, aukštyn ir tobulėti…
Visiems linkiu geriausių sąlygų ir lengviausio kelio pasinaudojant šia metodika. Lietuvoje ji, atrodo, bus labai reikalinga. Amen. Aš taip noriu ir tegul taip ir bus.
Parašykite komentarą