Dažnai taip pasitaiko, kad ilgai buvęs menkai žinomas ir neįdomus žmogus, staiga tampa visuotinio susidomėjimo objektu. Atsiranda straipsniai spaudoje, pradedmi kurti dokumentiniai filmai ir, žinoma, tampa savotiška pareiga intelektualiuose pokalbiuose paminėti tą vardą ir aptarti jo darbus, kurie kažkodėl visai neseniai nieko nedomino. Mano manymu, panašiai atsitiko ir su Artūru Barysu, kinematografininku ir įvairių kitų menų aktyviu bandytoju ir eksperimentuotoju. Barysas arba Baras, kaip jį vadino bičiuliai, visuomet kalbėjo savo kalba, kuri nevisuomet įtikdavo ir rafinuotiems meno žinovams. Ką jau kalbėti apie paprastus žmones. Bet šis atgijęs susidomėjimas A. Baryso kūryba liudija kiek kitus dalykus. T.y. tai kas žmogų atstumia, yra jam per daug jautru ir artima. O tai, kas artima, yra suprantama ir natūralu. Kodėl tai negali būti menu? Parašykite savo nuomonę peržiūrėję žemiau pateiktus Artūro Baryso filmus.
„AKIVAIZDU, BET NEĮTIKĖTINA”
„DRUSKA IR OBUOLIAI”
„DU KART DU”
„TAS SALDUS ŽODIS LAISVĖ”
„MES”
„B IR Č” 1
„B IR Č” 2
„JO IEŠKO” 1
„JO IEŠKO” 2
„JO IEŠKO” 3
„JO IEŠKO” 4
Parašykite komentarą