Artėja lapkritis. Artėja diena, kai susimąstysime apie gyvenimo didybę, prasmę ir jo trapumą. Tą dieną prisimename tėvus, draugus, kaimynus, kurie mus palytėjo savo širdimi. Tą dieną sugrįžusieji tartum sako – eikite, kol gyvenimas veda.
Manau, ne vienas senjoras dažnai pavarto savo gyvenimo archyvą. Dažniau, kai artėja lapkritis… Kaip malonu, kada randi dokumentinę medžiagą, kuri primena apie darbinę ar visuomeninę veiklą. Malonu, jei tie prisiminimai šviesūs.
Mes, sergantys Parkinsono liga jurbarkiečiai, nuo 2003 metų susibūrę į būrelį gan sėkmingai vystome veiklą. Būtų žymiai sunkiau, jei mūsų nepalaikytų Jurbarko rajono savivaldybė. Pradžia visada būna sunkiausia. Mes niekada nepamiršime šviesios atminties mero Aloyzo Zairio, patikėjusio silpnomis mūsų jėgomis, radusio laiko dalyvauti renginiuose.
Smulkiais žingsneliais, pasiremdami vienas į kitą, drąsiai keliaujame pirmyn, nes žinome, kad, atsiradus kelyje neįveikiamai kliūčiai, sulauksime tvirtos atramos.
Parašykite komentarą