Susidomėjimas želmenų sultimis vis didėja, ir daug kam iškyla klausimas, ar įmanoma patiems namų sąlygomis auginti želmenis. Apie želmenų sulčių vartojimą esu rašiusi anksčiau, o dabar – tik apie auginimą. Drąsiai galiu teigti, jog viskas įmanoma, reikia tik noro ir šiokio tokio pasiruošimo.
Pirmiausia reikia įsigyti kokybiškų (sėklai skirtų) kviečių arba miežių grūdų. Mat, nuėmus derlių, grūdai džiovyklose džiovinami prie skirtingų temperatūrų. Grūdai, skirti miltų gamybai, džiovinami aukštesnėje temperatūroje, todėl jie praranda daigumą. Sėjai skirti grūdai džiovinami prie žemesnės temperatūros, jie tinka ir daiginimui bei želmenų auginimui. Todėl perkant grūdus pas ūkininkus, reikia teirautis tik sėjai skirtų grūdų. Jeigu yra galimybė pasirinkti, tai pirmenybę reiktų teikti ekologiškuose ūkiuose bei natūraliai derlingose vietovėse užaugintiems grūdams.
Želmenys, išaugę iš stambesnių grūdų, būna vešlesni, sultingesni. Reikia atkreipti dėmesį į grūdų spalvą. Patamsėję grūdai dažniausiai būna nekokybiški. Įsigyjant grūdus, labai svarbu įsitikinti, kad juose nebūtų pelėsių. Reikia paimti saują grūdų iš aruodo ar maišo gilumos ir pauostyti. Jeigu pasijus bent mažiausias pelėsių kvapas, tokių grūdų reikia atsisakyti.
Prieš perkant didesnį grūdų kiekį reiktų iš anksto patikrinti jų daigumą: paimti mažą saują grūdų ir juos sudaiginti, o po to skaičiuoti, kiek iš jų sudygo, kiek pažeistų ar kietalukščių. Mat, visų sėklų daigumas niekada nebūna 1oo%. Kuo prastesnės oro sąlygos, tuo daugiau būna sveikų, bet nedygstančių grūdų. Tai taip vadinamieji kietalukščiai grūdai, kurie skirti ateities kartoms.
Motinėlė Gamta pasirūpino, kad jie sudygtų tik po daugelio metų, netgi po tūkstantmečių, todėl visada bus keli procentai šiuo metu nedaigių grūdų. Dėl to nereikia pergyventi. Svarbu, kad nebūtų daug pažeistų, sutraiškytų ar kitaip technikos sužalotų grūdų. Kai kas bijo, jog gali įsigyti chemikalais apdorotų, taip vadinamų beicuotų grūdų. Juos galima atpažinti pagal ružavas dėmeles grūdų paviršiuje ir pagal grūdų kainą, kuri bus vos ne dešimteriopai didesnė. Mat, chemikalai dabar yra brangūs.
Taigi, kokybiškų grūdų įsigijimas yra pats svarbiausias momentas želmenų auginime. Geriausia būtų naudoti grūdus, išaugintus ekologiškuose ūkiuose ir kokybiškai išdžiovintus. Renkantis, ką auginti, kviečių ar miežių želmenis, reikia kiekvienam individualiai apsispręsti. Tai priklauso nuo žmogaus skrandžio rūgštingumo. Mano daugiametė patirtis parodė, kad tiems žmonėms, kurie negali toleruoti kviečių želmenų sulčių, puikiai tinka miežių želmenys, ir atvirkščiai. Auginant želmenis, reiktų atkreipti dėmesį, kad žieminiai kviečiai sėkmingai auga ir esant žemesnėms aplinkos temperatūroms, o miežių bei vasarinių kviečių želmenys geriausiai auga esant virš 20 oC. Rudenį ypač gerai auga žieminiai kviečiai.
Įsigijus kokybiškų grūdų reikia juos pasėti. Vasarą želmenis galima auginti tiek uždarose patalpose, tiek lauke, pavasarį bei rudenį- šiltnamiuose, įstiklintuose balkonuose bei įvairiose šviesiose patalpose, o žiemą – tik apšiltintose patalpose ir dažnai reikalingas papildomas apšvietimas. Auginant patalpose ir taupant vietą grūdus reiktų sėti tankiai ir jau sudaigintus, o lauke galima sėti ir retai, ir nebūtinai daigintus.
Grūdus, skirtus daiginimui, reikia nuplauti, o po to juos užpilti kelis kartus didesniu vandens kiekiu, nei grūdų užimamas tūris inde, ir palikti juos vandenyje maždaug 12-ai valandų, kol išbrinks. Po to vandenį nupilti ir drėgnus grūdus, pridengtus drėgna drobele, palaikyti dar parą, kol pradės kaltis daigeliai. Jeigu indo dugne bus likęs vanduo, tai tie vandenyje esantys grūdai negaus iš oro deguonies ir nebus sudygę. Jeigu grūdai daiginami stiklainyje, tai patogu jo kaklelį aprišti marlės ar drobelės skiaute ir apversti stiklainį dugnu aukštyn.
Želmenys auga bet kokioje žemėje, bet geriau būtų derlingesnė. Svarbu, kad žemėje nebūtų pradėjusių pūti lapų, augalų ar kitų organinių liekanų. Želmenų auginimui skirtas dėžutes ar padėklus pripildyti 3-5 cm storio drėgnos, bet nešlapios žemės, paviršių išlyginti ir ant jo paberti jau sudaigintus grūdus vieną prie kito. Svarbu, kad grūdai nebūtų palikti krūvelėse. Išbarsčius grūdus žemės paviršiuje, juos sudrėkinti apipurkšiant vandeniu ir uždengti plėvele trims paroms, kol grūdai įsišaknydins.
Auginant padėkluose, pasėjus grūdus patogu padėklus dėti vieną ant kito, jie užims mažiau vietos, o želmenys juose užaugs daug vešlesni ir stipresni. Kai želmenys įsišaknija, reikia uždangalą nuimti, išdėlioti dėžutes ar padėklus šviesioje vietoje ir juos saikingai laistyti. Maždaug po savaitės laiko jau galima želmenis pjauti prie pat žemės ir iš jų spausti sultis. Želmenų augimo laikas priklauso nuo patalpos temperatūros, šiuo aprašytu atveju temperatūra yra 17-20 oC. Jeigu bus vėsiau, tai želmenys augs lėčiau, o šiltesnėje patalpoje – greičiau.
Želmenis galima auginti ir be žemių. Tam tikslui yra įvairių prietaisų, bet galima auginti ir paprasčiau: vietoje žemių talpą pripildyti iškaitintų sudrėkintų pjuvenų (tik ne spygliuočių medžių), o dar geriau – drėgnų sfagnum samanų. Šios samanos nuo senų laikų buvo naudojamos statant rąstinius namus, jose nesiveisia pelėsiai. Tolimesnis želmenų auginimas analogiškas auginant juos žemėje. Be to, žieminius kviečius galima rudenį įprastai pasėti lauke, o ankstyvą pavasarį jau galima pjauti želmenis iš laukų ir spausti sultis. Internete taip pat galima rasti pakankamai informacijos šia tema: http://www.youtube.com/watch?feature=endscreen&NR=1&v=IL0URJcZF8w
Parašykite komentarą