Draugauki.me puslapiuose šiandien ir vėl džiugi naujiena – pristatome dar vieną naują autorių, Danguolę. Štai jos pirmasis rašinys atsiųstas mums. Tikimės, ne paskutinis:
Visas žmogaus gyvenimas pažymėtas laukimu. Tačiau laukimas turi prasmę tik tuomet, kai žmogus sugeba įprasminti tai, ko jis laukia. Vaikai laukia dovanų, laukia, kada tėtis nupirks eglutę, mamos rūpinasi ką padės ant stalo ir kiek patiekalų pagamins. Mes visuomet kažko laukdami galbūt nesąmoningai taisome kelią: tvarkomės namuose, ruošiame vaišes, galvojame apie dovanas ir laukiame. Bet laukimo laikotarpis skirtas ne vien tam, kad ieškotume dovanų. Pirmiausia turėtume pagalvoti kuo mums brangūs, kuo ypatingi tie žmonės, kuriuos norime apdovanoti ir kalėdinė dovana jiems turi būti kaip dėkingumo, meilės, džiaugsmo išraiška.
Viena pamokanti istorija apie močiutę, kuri laukė ateinančio Viešpaties:
„Susapnavo močiutė, kad pas ją ateis Jėzus. Moteriškė puolė ruošti valgį, tvarkyti namus. Pasibeldžia kaimynė ir sako: „Gal gali paskolinti miltų?” O močiutė atkerta: „Oi, negaliu. Laukiu labai svarbaus svečio, netrukdyk man”. Po kurio laiko vėl į duris beldžia. Šįkart jaunuolis, pardavinėjantis visokias smulkmenas. Jis sako: „Ponia, gal įsigysit kokį daiktelį? Man labai reikia pinigėlių?”. Bet močiutė ir vėl atsako: „Netrukdyk! Laukiu svarbaus svečio”. Pavakare ateina prie jos durų senutė ir prašo duonos riekelės. Tačiau močiutė ir jai atsako. Moteriškė atsigula miegoti ir priekaištauja Dievui: „Aš visą dieną Tavęs laukiau, o tu taip ir nepasirodei”. O viešpats jai ir atsako: „Aš tris kartus pas tave užsukęs buvau, tačiau tu mane nuo durų pavarei”. Advento metu turėtume pagalvoti kaip mes elgėmės, ką turėtume ištaisyti, tobulinti, kad būtų jaukios ne tik šventės, bet ir tolesnis gyvenimas.
Kalėdos – ne tik vaišės. Turi būti šventinis stalas, nes kitaip nepajusime šventės džiaugsmo. Tačiau šventė neturi virsti vien valgymu ir gėrimu. Šventė – tai bendravimas, o stalas tarsi visus sujungia, buvimas kartu suteikia bendrumo, vienybės, dalijimosi jausmą. Bet tą sėdėjimo prie stalo prasmę turime atrasti patys, tik mes patys.
O belaukiant Kalėdų, nepaisant išgyvenimų, ligų, rūpesčių, visiems linkiu neprarasti vilties. Leiskime vilčiai atgimti mūsų širdyse, tada bus nebaisūs praradimai, ligos ir kitokie sunkumai.
Tegul kalėdinė ramybė ir gerumas pasiekia kiekvieno iš mūsų širdį ir ją sušildo! Sėkmės visiems ir gražaus Kalėdų laukimo!
Parašykite komentarą