Praeitą šeštadienį, nežiūrint šventinio šurmulio Vilniuje , išvykau į piligriminę kelionę į vyrų vienuolyną, pavadintą Pilnų namų bendruomene, įsikūrusį Panaroje (Merkinės sen. Varėnos raj.). Kelionė buvo suplanuota iš anksto, todėl galėjau tik trumpai pabendrauti su tą rytą atvykusiu į sostinę Zigmu. Zigmas suspėjo ir mane įamžinti prie išvykstančio turistinio autobuso ir jau parodė šiame tinklalapyje. Pati kelionė tikrai buvo turininga ir įspūdinga. Kelionės kaina 25 Lt – daugeliui priimtina, todėl komfortabilus turistinis autobusas buvo užpildytas. Kai kurie žmonės vyko nuosavu transportu ir dar priėmė kitus norinčius vykti į Panarą. Pakeliui sustojome aplankyti Merkinės piliakalnį. Kelionė neprailgo, nes važiuojant klausėme įdomios informacijos apie mūsų kelionės tikslą – Pilnų namų bendruomenę, jos įkūrėją Valerijų Rudzinską bei jo parašytas ir išleistas knygas. Kita autorė Onutė Kuorienė trumpai papasakojo ir parodė tik ką išleistą savo knygelę apie dorovines tiesas, ir p. Pečeliūnienė pristatė Sauliaus Pečeliūno knygas.
Pilnų namų bendruomenė – tai kunigo Valerijaus įkurta katalikų vyrų draugija, kuri savo veiklą buvo pradėjusi 1997 m. Alytaus raj., o 1999 m.tvirtai įsikūrė Panaroje. Mes, kaip ir daugelis kitų piligrimų, atvykome į svarbią šios bendruomenės šventę. Tai 10-ties metų bendrijos veiklos Panaroje sukaktis ir pradėtos statyti Dievo Gailestingumo koplyčios kertinio akmens šventinimas. Atvykę pasijutome esantys tarsi kitame pasaulyje. Čia, nuošaliame Dzūkijos vienkiemyje, gyvenimas teka savu ritmu. Ir kiek piligrimų suranda kelią čia per miškus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio! Ir čia Dzūkijos žemėje vyksta stebuklai… Atvykę į bendruomenę, žmonės atsikrato priklausomybių nuo alkoholio, rūkymo, narkotikų, taip pat išgija nuo sunkiai pagydomų ligų, atgauna dvasios pusiausvyrą, išmoksta bendrauti su gamta, pradeda suvokti darbo prasmę, gyvena džiugiai net tada , kai susiduria su gyvenimo sunkumais. Šventėje dalyvavo 6 kunigai ir Vilkaviškio vyskupas. Įdomu tai, kad per visą šventę Panaroje lietus pylė kaip iš kibiro, tarsi nuplaudamas visus vargus ir bėdas, tuo tarpu, kai Vilniuje lietus ėmė lynoti tik vakarop. Niekas dėl lietaus nepanikavo, šventė vyko įprastu ritmu: Vilkaviškio vyskūpas R. Norvila ir kunigas V. Rudzinskas pašventino būsimos koplyčios kertinį akmenį, vyko pamaldos, po jų agapė – vaišės tuo, ką atsivežėme, buvo šventinami maistas ir vanduo. Prisipylę indus kunigo Valerijaus pašventino vandens parsivežėme namo. Dabar jau ir moksliškai įrodyta, kad, kad šventinant vandenį, jis tampa struktūrizuotas, todėl teigiamai veikia žmogaus organizmą. Čia buvo galima įsigyti benduomenėje išleistų knygų, o taip pat ekologiniame bendruomenės ūkyje išaugintų vaistažolių. Be to, kiekvienas norintysis galėjo eilės tvarka trumpai asmeniškai pabendrauti ir su pačiu kunigu Valerijumi. Man įstrigo šio neeilinio žmogaus vidinė šypsena – atrodo, pats žmogus nesišypso, o jo veide atsispindi lyg ir šypsena, ir taip būna visada. Mane džiugina, kad tiek daug gali nuveikti žmogus, turėdamas tikslą. Sunku įsivaizduoti, kad dabar iškastos didelės duobės vietoje neužilgo iškils koplyčia.
Šiandien Panaroje irgi šventė – kunigo Valerijaus Rudzinsko 50-ties metų sukaktis. Buvo prašoma nevežti jam dovanų, vietoje jų paaukoti lėšų būsimos koplyčios statybai arba atvežti produktų bendruomenės narių maitinimui. Mes važiuodami pakeliui irgi nupirkome bulvių maišą ir dar visokio kitokio maisto. Bendruomenė taip pat kviečia savanorius (labiau pageidautina moteris) į talką liepos mėn. vaistažolių skynimui ir tvarkymui. Visada reikia prieš vykstant paskambinti ir susitarti dėl savo vizito, tik į sekmadieniais vykstančias pamaldas galima atykti be susitarimo. Nuoširdžiai patariu visiems apsilankyti Pilnų namų bendruomenėje ir susitikti su kunigu Valerijumi. Išsamesnė informacija: www.pnb.lt.
Parašykite komentarą