Po dviejų metų pertraukos šiemet vėl bus galima prekiauti alkoholiu viešojo maitinimo įstaigose rugsėjo 1-osios dienos proga – restoranuose, kavinėse, baruose ir pan. – šiandien skelbia žiniasklaida.
Verslininkams tai tikriausiai džiuginanti žinia. Nors, tiesą sakant, nenusiminiau ir aš. Kodėl? Visą gyvenimą maniau, kad draudimas žmogui nei kultūros, nei žinių („nežaisk, eik mokytis”), nei mokėjimo atsirinkti tikrąsias vertybes neprideda. Man tėvai nieko kategoriškai nedrausdavo: visuomet buvo padėta saldainių ant stalo, niekuomet jų niekas neslėpė, taip pat visada buvo atviras šaldytuvas (tėvai, pasirodo, užrakindami šaldytuvus auklėja savo vaikus, kad šie „saikingai” valgytų), leidavo paragauti alkoholinių gėrimų. Ir nekūrė iš to kažkokios paslapties, kuri labiausiai ir paskatina jaunimą išbandyti svaigalus, rūkalus ar kitas narkotizuojančias medžiagas. Ir kas iš manęs išaugo? Nesigirsiu – negražu – tačiau pasakysiu tik tai, kad priklausomybės nuo panašių dalykų neįgijau (nusispjaunu tris kartus per petį) ir išmokau viską vartoti gana saikingai.
Mano manymu, valstybės vadovai eina kaip visuomet priešingu keliu, per aplink. Kuomet eini per aplink, gali ir nepasiekti rezultato. Atrodytų tiek nedaug reikia. Pradėti tiesiog nuo dabartinių darželinokų ir tęsti tai kol jie taps suaugusiais žmonėmis. Ką pradėti ir ką tęsti? Paprasčiausias socialines programas. Rodyti filmus, kalbėtis, pasakoti o galbūt ir duoti išbandyti ši bei tą. Bet svarbiausia nepaversti to antgamtišku ir mistiniu dalyku, kuris vėliau ima traukti it magnetas. Du metus iš eilės mes iš alkoholio kūrėme legendą. Galbūt tai buvo per mažas laikotarpis, ir jis žalos jaunimui nepadarys.
Parašykite komentarą