Skelbiu skaitytojos Leontinos laišką:
ADVENTO MINTYS
Laikas, kai susimąstome, ką reiškia laukimas šiame skubėjimo amžiuje. Ramus, sutelktas į paprastas, bet svarbias būties akimirkas laukimas. Atsilikimą nuo civilizacijos progreso ar išmintį?.. Prabangą neskubėti gyventi, neskubėti teisti, smerkti, taip pat – beatodairiškai žavėtis, garbinti?..
Adventas skirtas tam, kad lauktume, tačiau lauktume, nesudėję rankų. Ne tik aktyvūs mūsų veiksmai, protestai, demonstracijos yra kova su krize, tačiau ir kasdienis neabejingumas, mintys, žodžiai. O labdara ir auka visada turi didžią prasmę. Gerumas, nesavanaudiškumas, atjauta ir pagalba – tai pačios didžiausios dovanos ir vertybės, galinčios išgelbėti mus iš krizės. Didžiausias jų privalumas tas, kad jos yra amžinos – nedega, nerūdija, neskęsta, nebijo devalvacijos, o investuotos atsiperka dešimteriopai ir niekada nenueina veltui.
Laukdami Išganytojo gimimo, nepamirškime šito.
Petras Uola, „Kultūra” – Draugo šeštadieninis priedas. 2009 Gruodžio 5 d.
Adventas. Keturios savaitės susikaupimo, rimties ir laukimo. Pirmą advento sekmadienį uždegame pirmąją žvakę. Po savaitės, antrą sekmadienį – antrą. Prieš Kalėdas, sekmadienį , uždegame ketvirtąją.
Leontina
Parašykite komentarą