Ar jūs tikrai ieškote atsakymo į šį klausimą ar bandote save apgauti stumdami laisvalaikį uždavinėdami Google paieškai beviltiškas užklausas? Abejais atvejais turite rimtų problemų ir niekas jų neišspręs kaip tik intensyvi autoterapija savo paties pirštais.
Tai bus rašinys apie knygų skaitymą. Kodėl skaitome knygas? Kokia knygų nauda žmogui? Kokia knygų reikšmė žmogui? Kodėl aš skaitau knygas?
Iš vienos pusės tai geri klausimai, iš kitos ir baisiai gąsdinantys. Nelabai įsivaizduoju žmogaus, kuris to savęs klaustų. Nors, ką aš čia sau meluoju. Turiu ne vieną artimą žmogų ne vieną draugą, kurie visiškai neskaito, nėra atsivertę nė vienos knygos per pastaruosius 10, 20, o gal ir daugiau metų. Nebent kokią nors Henriko Daktaro pamokančią istoriją Maximos lentynoje. Bet – ačių Dievui (kiekvienoje blogoje istorijoje būna juk ir gerų dalykų ar ne?) – galiausiai padėjo tą šedevrą į vietą ir nuėjo į duonos skyrių.
Koks yra mano santykis su šiais žmonėmis? Atspėjote. Nykus. Nėra pilkesnio, neįdomesnio, sausesnio paviršutiniškesnio bendravimo nei pokalbis su žmogumi, kuris neskaito. Skaitymas tai – domėjimasis. Jeigu tu užveri prieš save duris į naujo, nepatirto, nesuprasto objekto pažinties galimybę, tu užveri duris į save ir į bendravimo malonumą su kitu žmogumi.
Naujienos ir išsami pažintis su objektu knygos dėka yra du labai skirtingi dalykai. Neskaitantys žmonės labai daug gali kalbėti apie naujienas, vykstančias visame pasaulyje, kurias sugeria per visas įmanomas medijas, tačiau negali atsakyti nei į vieną klausimą, susijusį su ta naujiena. Paklauskyti jų ko nors apie tai. Pamatysite. Jie sako, kad skaito naujienas. Daug skaito. Yra skaitytojai. Bet milijardai faktų, kad šiandien bus saulėtas oras, o rytoj debesuotas pažinimui neturi jokios naudos.
Skaitymas yra visų pirma glaudesnė ir artimesnį pažintis su kalba, taip pat su žodynu, mąstymo tėkme, istorijos tėkme ir galimybe prisiliesti prie dalykų, kurių galbūt niekuomet gyvenime neišvysime ar nepaliesime rankomis.
Bus daugiau…
Parašykite komentarą