Mano paskutinis matytas filmas yra vokiečių režisieriaus Wim’o Wenders’o juosta apie ne garsią choreografę Pina Bausch. Beje, Wim’as Wenders’as yra vienas mėgiamiausių režisierių. Esu matęs šiuos jo filmus: „Lisabonos istorija„, „Dangus virš Berlyno„, „Buena Vista Social Club„, „Milijono dolerių viešbutis„, „Žmogaus dvasia„. Žinoma, Wim’o Wenders’o režisuotų filmų sąrašas yra kur kas ilgesnis ir įvairesnis. Šio kino atstovo darbai pasižymi neprilygstamu tapybiškumu, t.y. tiek kameros judėjimas ir perspektyva, tiek scenų kompozicijos labai organiškos, gyvos ir jautrios. Jeigu ne visuomet patiks žiūrovui filmo turinys, beveik neabejoju, kad dėmesį visais atvejais prikaustys pats vaizdas ir kaip šis režisierius bando perteikti patį turinį.
Lygiai toks pat filmas ir „Pina”. Tai muzikinis – dokumentinis filmas, skirtas Philippinai „Pina” Bausch (1940 m. 27 d. birželio – 2009 m. birželio 30 d.) – modernaus šokio menininkei, choreografei, šokio mokytojai ir baleto režisierei. Manoma, kad XX a. Pina buvo vienintelė pasaulyje sugebėjusi modernų šokį paversti aukštąja ir vertinama meno forma. Jos unikalus judesių sąsajų metodas, garsų ir scenos rekvizitų naudojimo originalumas ir ypatingas bendradarbiavimas su aktoriais repeticijų metų padėjo Pinai išsiskirti iš savo srities profesionalų ir tapti ne eiline menininke, o žmogumi, kuris tą meną formuoja ir keičia. Wim’o Wenders’o pasakojimas tik paryškina šiuos unikalius Pinos bruožus, o filmą galima žiūrėti, kaip istoriją, kaip autobiografiją, kaip muzikinį spektaklį arba kaip nepakartojamų peizažų koliažą. Jį galima žiūrėti daug kartų. Rekomenduoju.
Parašykite komentarą