Rekviem vasarėlei…

Skelbiu savaitgalį atsiųstas Zitos Valerijos eiles:

Rekviem vasarėlei…

Keli atodūsiai, kad karšta

Ir tvanku,

Kad saulei kepinant galvelė

Kaista

Ir einant kvepiančiu

žiedais lauku

gėrėtis

Pamirštu,

Nes kūną glembantį

nešt

Kojom nuosavom

Jau darosi

sunku…

Ech, vasarėle,

taip laukta

Kodėl nespėju niekad

Tavosioms dieviškoms grožybėms

Duoklės atiduoti-

Tik kaktą prakaituotą

šlapiu delnu braukiu

Ir kad toli teks eit-

Imu dejuoti…

žiūrėk, o laikas

jau skaičiuoja

Tavo viešėjimo

blyksnius

Paskutiniuosius

Ruduo galantiškai

jau lenkias

Ir palydėti  tolimon kelionėn ruošias

Su lietumi ir vėjais

Barstančiais lapus

šarvuotas

Su mano ilgesiu, gėla,

Kad taip ir neišmokau

tavęs

Lauktoji, apdainuoti…

9 komentarai apie “Rekviem vasarėlei…”

  1. Tas eilėraštis…gal ne Zita Kolona,o Valerija Kolona,su kuria susirašinėjo Mikelandželas.To betrūko,kad taurią moterį kas pavadintų Zose,kaip kokią melžėją iš kaimo.Stilių jaust reikia…

  2. O taip,tikra tiesa,bet kuris metų laikas,kurio dar pavyks sulaukti,bus dar viena gyvenimo dovana.Aš kiekviename metų laike randu džiaugsmo savo dūšiai.Kad tik Dievas kuo daugiau tų metelių leistų pagyventi.Juk taip įdomu pamatyti, ko dar ta žmonija prisigalvos…

  3. Reginut, o aš negalvoju apie tai, kad trumpės ir trumpės sekundės, galvoju tik, kad žiemą ilgiuosi pavasario, vasaros, nes pražįsta žemė, toks dieviškas grožis ir dėkodama Dievui už tai, kad pragyvenus dar vieną vasarą turėčiau vis tik pastebėti tą grožį, pasidžiaugti juo, nes labai jau visi metų laikai sulaukus rudenėlio, mums be galo brangūs, tad duok Dieve mums visiems daug dar vasarų, daug dar žiemų…

  4. Nežinau kodėl, bet niekada negodoju vasaros. Gal kad karšta būna, o aš šalčio mėgėja. Net nelaukiu taip labai jos. Eilėraštis įdomus, nes buitinis motyvas persipina su lyrizmu ir filosofine mintimi. Mėgstu tokius.

  5. O aš,perskaičius ,rekviem,uždainavau ;bus dar vasarų ,bus dar žiemų.Tik trumpės ir trumpės tos sekundės.Šauks keliai dar mane iš namų ,dar tikėjimas gundys ir gundys…R

  6. Myliu eiles ir kuo toliau, tuo labiau. :) Pati nekuriu, bet daug kitų sueiliuotų moku mintinai.Tai gerina atmintį, balsą, pakelia nuotaiką. Eilės mintinai ypač gerai, kai nėra su kuo kalbėtis, na, kad kalbėti nepamirštum. :))

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.