Pensijų ir vyresnių žmonių nedarbo paradoksas Europoje

Visoms Europos šalims laipsniškai tolinant pensijinį amžių, šis regionas susidūrė su gana neįprastu ir kebliu paradoksu. Įvairūs tyrimai parodė, kad darbingo amžiaus ilginimas nepadeda išspręsti senstančios Europos visuomenės socialinio draudimo problemų. Kodėl? ES regiono įmonėms ir toliau patiriant didelius finansinius sunkumus (dėl kurių kolkas niekas nesiryžta paskelbti apie krizės pabaigą ir atsigaunančios ekonomikos pradžią), jos priverstos ne tik karpyti atlyginimus ir nuolat atleidinėti darbuotojus. Žiniasklaidoje netrūksta informacijos apie nuolatinius etatų mažinimus Italijos, Prancūzijos, Ispanijos bei kitų šalių bendrovėse. Tačiau, įmonių vadovybės pirmiausia atleidžia būtent vyriausius ir daugiausia išdirbusius žmones. Taigi, didelė dalis vyresnių žmonių dar net nesulaukę pensijos, atsiduria sunkioje finansinėje padėtyje. Štai čia ir paradoksas: nors pensijinis amžiaus tolsta, rinkoje nėra pakankamai darbo vietų (ekonomikos situacija negali sau to leisti), kurios galėtų „išlaikyti” šiuos žmones ir padėti jiems sulaukti pensijos. Situacija iš tiesų sudėtinga. Galbūt mokslas ir reali akistata su tokia situacija parodys galbūt „natūralią” ir „tikrąją” ribą, nuo kurios žmonės turėtų būti išleidžiami į užtarnautą poilsį.

Plačiau, pateikdamas įdomius skaičius, šią temą pristato laikraštis „Verslo žinios”.

pensijinis amzius
Pensijų ir vyresnių žmonių nedarbo paradoksas Europoje

5 komentarai apie “Pensijų ir vyresnių žmonių nedarbo paradoksas Europoje”

  1. komentatorių išsakytos mintys yra apie pensinio amžiaus, bet dar galinčius dirbti žmones. Aš norėčiau pasakyti apie atleistus iš darbo kaip p. Gintauto rašoma vyresnio amžiaus, bet dar negalinčius pagal įstatymus gauti pensijos. Va čia tai blogiausia juk toks asmuo lieka be jokio pajamų šaltinio. Įsidarbinti vėl misija neįmanoma. Nelinkiu niekam kad taip nutiktu. Ir pensijinio amžiaus ilginimas manau problemos tiek Europoj tiek Lietuvoj neišspręs. Atsiras tik dar didesnis visokių pašalpų ir lengvatinų išmokų gavėjų burys, darbingų bet realiai bedarbių.

  2. na, manau,kad didžiausia problema ir yra tai,kad pensininkas dirba, o jaunieji laukia,kol atsilaisvins vieta(pensininko).sukuriama dirbtinis nepasitenkinimas vienu kitais.(seni,ko neini namolei?jaunyli,tau dar snarglys nenudžiūvo.tai pasimokyk pirma….)
    jei atlyginimai (čia mano mintis)būtų dvigubai didesni,tai ir tam senoliui,kelioms valandoms,ir jaunuoliui(besimokančiam)tikrai būtų kur sutilpti….

  3. Taip, dirbti pensininkui pilna darbo diena gal butu jau ir per sunku, bet puse dienos, ar kelis pusdienius per savaite , manau kiekvienas pensininkas dirbtų mielai …juk sukaupta per gyvenima patirtis padetu jaunimui pasimokyti kaip reikia dirbt…

  4. Manau, dirbti nuo 8iki 17 tikrai ne pensininkui, bet dalinis užimtumas kelioms val. per dieną ar kelis kartus per savaitę, būtų žmogui labai naudinga – ne tik materialiai bet ir užtikrintų orumą, reikalingumą ir neleistų nugrimsti į vienišumo liūną. Bet tai tik nepasiekiama svajonė, nes niekas nesirūpima kaip jaučiasi išėjęs į pensiją sveikas, darbingas ir nenorintis susenti žmogus.

  5. Esu įsitikinus, jog amžiaus riba išleisti į pensiją nėra problema. Ji aiški. Po 65 m. žmogus turėtų pats susipasti ir palikti darbą arba rasti tokį, kuriame dirbti reikėtų vos kelias valandas.Asmeniškai man visi tie aiškinimai, kad pensininkai dar gali dirbti visą dieną yra neįtikinami. O ypač šiandieninio progreso ir darbo tempo akivaizdoje

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.