Kontraversiškos mintys apie Vėlines

Pabūsiu šiandien labai nepopuliarus, o gal net ir labai pakenksiu sau. Bet jeigu jau parašiau šį sakinį, tai nėra kelio atgal ir turiu kalbėt toliau.

Kodėl man nepatinka lapkričio 1-oji ir Visų šventųjų diena? Tiksliau ne pati diena ir jos esmė, bet minėjimo forma. Kodėl vienintelę dieną iš 365-ių, į kelią išvažiuoja beveik visos transporto priemonės registruotos Lietuvoje? Jos visos važiuoja ir blokuoja kelius ties kapinėmis. Parduotuvėse neįmanoma rasti patinkančios žvakės, nes jos visos jau uždegtos viena šalia kitos įvairiose amžinojo poilsio vietose.

Ar negalime – jeigu tikrai norime – to dėmesio iškeliavusiems artimiesiems parodyti gruodžio 1-ą ar birželio 8 d.? Juk prisiminimas ir lankymas tai asmeniškas ir nuo nieko nepriklausantis veiksmas. Kas iš mano lankymosi kapinėse, kuomet jose žmonių kaip penktadienio vakarą prie kasų Maxima XXX parduotuvėse? Šurmulys, bruzdesys, politika, apkalbos, netgi ataidintys juoko fragmentai. Ar tai tikrai ta Visų šventųjų diena, kokia turėtų būti?

Lapkričio 1-ąją galėtume pažymėti ir su ramybe keliuose, asmenine ramybe ir ramybe šeimoje. Pavartyti senas giminės fotografijas, prisiminti ir pasidalinti šiais prisiminimais, pasakyti gerą žodį apie iškeliavusius, pamąstyti kam skirtas žmogaus gyvenimas ir ko jis vertas, prisiminti ką reiškia šventumas, pabūti maldos namuose, atsiversti rimtą knygą… Juk taip įvairiai galima pažymėti šią ypatingą dieną.

velines
Lapkričio 1-oji, Visų šventųjų diena

20 komentarų apie “Kontraversiškos mintys apie Vėlines”

  1. O aš pritariu „visų šventųjų ir mirusiųjų dienai”-dar viena proga pasitempti,apsitvarkyti,pasimelsti,pagerbti išėjusius,jog ne visi dažnai gali lankyti ir prižiūrėti kapus,tuo pačiu aplankomi giminės,prisimenami visi išėję ir gyvi,tas dienas gyvename su atitinkama nuotaika ir jausmais,rūpinamės gėlėmis,žvakelėmis.Visa ta atmosfera,subruzdimas,sujudimas mane žavi))O kaip aš būsiu palaidota,nesuku galvos,nes man bus vistiek,kaip ir kur aš ten guliu,tai vaikų rūpestis,kaip jie įsivaizduos taip ir padarys…

  2. labai jautria tema diskutuojame kiek žmonių tiek nuomonių, bet aš pritarčiau būtent palaikų sudeginimui ir kolumbariumo idėjai. Ne visi galime kapavietes prižiūrėti(dėl sveikatos,gyvename kitame mieste, dėl emigracijos ir kt.)todėl tos granito plokštės atsiranda juk geriau nei piktžolės. Lapkričio 1-oji teisinga šventė jos metu susitinka retai besimatanti įvairiuose Lietuvos kampeliuose gyvenanti giminė pabendrauja, pasimeldžia tik vietomis perlenkiam lazdą. Aplankomi mirusieji ir šiaip nebūtinai per šią šventę tik va ar jie per tuos dažnus apsilankymus turi ramybę…

  3. Nenorėčiau, kad mano palaikų pelenus barstytų kam nors ant galvų ar kaip brangią relikviją saugotų vazoje namuose.Geriausia vieta – žemė, nors kapinėms žemės jau nebeužtenka.
    Mirusiųjų pagerbimo diena gražus paprotys, tik žmonės dabar jau ir čia perlenkė lazdą.Vaikystėje, prisimenu,tą šviesų vakarą kaimo kapinaitėse visi kartu melsdavosi, giesmes giedodavo,o gretimai kultūrnamyje(tuščiame)plieksdavo šviesos ir grodavo garsi muzika.Miesto kapinėse per garsiakalbius griaudėdavo siaubinga muzika.
    Dabar kapinės, sakyčiau, per dažnai lankomos,gražinamos,nebėra ramybės.Lietuviai gyvi būdami negali parodyti meilės,gerumo savo artimam,todėl visą dūšią atiduoda mirusiam, nes tas nebeturi galimybės atsikalbinėti, ir taip tampa meilės objektu. Tai tokia mano nuomonė.:)Būkim geresni viens kitam.

  4. Kai išgirsti,kad kas nors mirė,net negalvodamas palinki AMŽINĄ ATILSĮ.Dažnas tokį palinkėjimą sakydamas dar ir persižegnoja.Bet gerai pagalvojus ,tai tam vargšui numirėliui ramybe ar amžinu poilsiu nė nekvepia.Vos tik paskutinį kvapą išleidžia, jį iš mirties vietos skuba gabenti į laidojimo namus.Girdėjau,kad tos įstaigos net pešasi už numirėlius,duoda ligoninių darbuotojams net kyšius ,kad lavoną savo firmai nutvertų. Paskui nuo artimųjų gatavi paskutinį kailį nulupti kad tik daugiau ir brangesnių laidojimo paslaugų įpirštų.Rengia ir puošia mirusyjį taip ,kad jis pamatęs save ko gero iš grabo iššoktų.Pati buvau laidotuvėse kur kukli niekada jokių makijažų nebandžiusi moterėlė gulėjo karste išdažytom lūpom.Ar tai ne pasityčiojimas iš žmogaus?
    Paskui išdabintą žmogelį veža į šarvojimo vietą ,nes ne visada tuose pačiuose laidojimo namuose būna laisvos salės .Arba artimiesiems patogiau jį kitoje vietoje šarvoti.Kai atgieda, atpoteriauja it galų gale palaidoja ir tada žmogeliui ramybės nėra.Pradeda visokius antkapius, tvoras statyti.Kad nereiktų kokią gėlytę pasodinti ar paskui piktžolę išrauti,kai kas visą kapą net šaligatvio plytelėm užkloja ar kokį gabalą sintetinės kiliminės dangos užtiesia.Mačiau ir stiklinių statybinių blokelių ant kapų pridėtų.Kad kartais numirėlis apsigalvojęs neišlįstų, dar ir akmeniu sunkiu ar kokiu paminklu prislegia.Arba visą kapo paviršių didele marmuro ar šlifuoto granito plokšte uždengia.Ir atrodo poniškai ,labai bagotai,ir garantija,kad jau tikrai neišlįs.
    Kai ateina žiema,tada mirusieji gauna nors kiek ramybės.Jei kas ateina aplankyt, žvakelę uždegt,gali ir su mirusiu ramiai pabendrauti,pasimelsti.O vos prašvitus pavasariui vėl prasideda arimas akėjimas ir drapakavimas.Gražu kai dailiai su saiku kapą gėlėm ar krūmeliais papuošia.Bet būna kad kelios moterys tą patį kapą nori skirtingai puošti.Pažinojau žmogų kuriam mirus pirmoji ir antroji žmonos visą kaimą juokino.Viena gėlių pasodina,kita nurauna ir savas sodina. Kitą dieną vėl viskas iš naujo. Net į policiją skųstis ėjo.Tai kur jau tam žmogui rasti amžiną ramybę,jei nė kapuose neramu.Dabar tos moterys irgi abi numirė,tai būtų įdomu sužinoti,gal ir anam pasaulyje pešasi.
    Juk tiek nedaug mirusiam reikia.Kelių gėlyčių,kiečiais ir dilgėlėm neapžėlusio kapo,na gal dar kuklaus užrašo,kas toks čia palaidotas.Ir viskas.Dideli ,griozdiški paminklai ,plantacijos gėlių, tai tik tuščias pasipuikavimas prieš kitus.Tikri paminklai išėjusiems į anapus yra mūsų širdyse.
    Atsiprašau,jeigu savo stačiokiška nuomone įžeidžiau kieno nors jausmus,Aš pati būčiau laimingiausia,jeigu mane sudegintų ir pelenus išbarstytų mano gimto krašto laukuose.Tada turėčiau amžiną ramybę.

  5. Koks skirtumas;-tai pagoniska .katalikiska ar siuolaikine minima data.Pagarbos ar maldos išėjusiąjam niekada nebus perdaug.Tačiau ir aš nemanau,kad tai vienintelė ir pati geriausia diena mirusiųjų atminimui.Ta data tapo prekybininku švente,iššluojamos iš parduotuvių visos žvakės,gėlės,kas rytojaus dieną tampa pilnais šiukšlių konteineriais.Pakol per kamšius davažiuoji iki kapinių,kol randi parkavimosi vietą(o neduok dieve,dar kas besiparkuodamas įbrėš ar įlenks mašiną).Tampi tulžingas,o dar ir aplink kapą,kapinėse, šurmulys ,tai ne tokiam stovyje susikaupti,pasimelsti.
    Taigi gal geriau reikėjo tą ,išėjusįjį,prisiminti ramiai,anksčiau.Gal reikėjo kokį pusdienį mažiau vartytis pliaže,o aplankyti jums artimąjį.Tik nesakykit,kad tam nebuvo laiko.Nebuvo noro,jeigu tas laikas atsiranda tik per vėlines.
    O dar geriau ,labiau mylėkime dar gyvus,o išėjusiems prisiminti,pasimelsti už juos,raskime laiko ne tik per vėlines

  6. Gal nesiknaisiokime ten kur mes ne viską žinome.Paskutiniame komentare kalbama apie pagonybės laikus. Nesu istorikė, bet ne taip senai atsirado ” žvakės”indeliuose. Būdavo per grabnyčias šventinta- vaško žvake palydime išeinančius ir uždegame ant kapo. Nors Gintautas valdžia, bet drįstu prieštarauti. Kas nesilanko kapinėse gali teigti, kad kapinės tvarkomos tiktai karta metuose. Nuo pavasario, iki rudens šalnų, kapinės prižiūrimos, tvarkomos. Rudenį kaip ir savo kiemą, miestą, grėbiame lapus irtt…ir iki lapkričio 1-mosios kapinės sutvarkytos. (Aiškų jeigu yra kas tvarkosi). Per mirusiųjų dieną ateiname į kapines, aplankyti , pasimelsti.Lankomės ir bažnyčioje, tą intencija, popiežiaus yra suteikiami visuotiniai atlaidai.

  7. Zvakeliu deginimas tai jau naujos apeigos,dar palyginus visai nesenai,XIX a. lietuviai kapuose suruosdavo puota,kapus laistydavo vynu ir midum,palikdavo maisto velems,tik veliau ypatinga reiksme buvo skirta ugniai,degindavo lauzus,giedodavo giesmes.Tai dar galima matyti kai kuriuose lietuvos vietose.Dar veliau atsirado paprotys deginti zvakes

  8. Būtent, šią dieną reikėtų koncentruotis į šventumo sampratą ir kodėl kai kurie žmonės gyvendami žemėje tapo šventaisiais.

    O dabar atrodo, kad valstybė duoda dieną kapinių susitvarkymui, tarsi, tai būtų privalomas dalykas. Taip išeina, kad iš tiesų niekas neprižiūri savo artimųjų amžino poilsio vietų ištisus metus, kad būtent lapkričio 1-ąją gauna progą tai padaryti ir urmu šia galimybe naudojasi.

  9. Kaip ir kada švęsti, arba nešvęsti – kiekvieno asmeninis reikalas. Norėčiau truputi papildyti apie šventę, straipsneliu iš „Vikipedija”

    „Visų šventųjų diena – diena, kai pagerbiami visi šventieji. Švenčiama lapkričio 1 d.

    Šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldžiamasi. Lapkričio 1-ąją liturgine šventųjų atminimo švente paskelbė popiežius Bonifacas IV VII a. pradžioje. 998 m. popiežius Grigalius šventę papildė lapkričio 2-ąja, skirta pagerbti mirusiuosius – Lietuvoje tą dieną minimos Vėlinės, ir abi šventės visuomenėje neretai minimos kaip viena.

    Lapkričio 1 d. Romos katalikų bažnyčia visada skelbė privaloma švente. Sąjūdžio metais Lietuvoje 1990 m. vasario 9 d. buvo priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta nedarbo diena.
    Deginamos žvakelės ant kapų

    Lenkijoje, Čekijoje, Švedijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Lietuvoje, Kroatijoje, Austrijoje, Rumunijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje yra tradicija šią dieną deginti žvakeles ir lankyti artimųjų kapus.”

  10. Velines ir visi sventi yra skirtingi dalykai,tik dabartiniais laikais suplakta i viena.Lietuviai velines minedavo lapkricio 2 d.,tik tarybiniais laikais.kad sumenkinti veliniu reiksme-buvo paskelbta lapkricio 1-oji mirusiuju pagerbimo diena,ta diena kapinese valdzia organizuodavo savo renginius

  11. Su laiku keičiasi tradicijos. Mano karta mirusius šarvodavo namuose. Puošdavo šarvone, namuose augančiomis kambarinėmis gėlėmis. Vasara žydinčiomis darželyje. Melsdavosi kaimynai, kaimo giedoriai, lydėdami į kapines giedodavo Visų Šventųjų litaniją. Manau todėl ją , kad dauguma žmonių buvo pavadinti šventųjų vardais, bendravardžiai buvo laikomi – globėjais. Kapines lankydavo 1-mą lapkričio dieną, puošdavo smėlių, akmenėliais, sausomis gėlėmis. Ir paminklų iš akmėns, stovėjo tik keli, jie priklausė turtingiems. Bet buvo meno dirbiniai. Manau, kad greitai pereisim prie kolumbariumų, dar gerai būtu automašinas brangiai apmokęstinti, kad jų būtu mažiau. Žmonės daugiau naudotusi visuomeninių transportu Ir… problemų nebūtu. Prisipažinkime, kad mes tapome nepakantus kitų skoniui ir nuomonei.

  12. Aš būčiau linkusi šias dvi dienas vadinti ne šventėmis,bet ramybės ir susikaupimo dienomis.Sutinku,Dievą,Tėvynę ir artimą reikia mylėti ir gerbti kiekvieną dieną.Kaip elgtis šiomis ramybės ir susikaupimo dienomis?Gerbkime papročius ir elkimės taip,kaip mums atrodo geriausia.Aš niekada nesistebiu ir kitaip besielgiančiais ir savitą skonį turinčiais žmonėmis ir gerbiu jų pasirinkimus.Kiekvieno teisė rinktis.Nors noriu akcentuoti,kad pirmiausia reikia gerbti ir mylėti gyvuosius,tada ir jiems išėjus ta meilė ir pagarba išliks mūsų širdyse ir nereikės kuo didesnio paminklo ar dažno bėgiojimo į jų poilsio vietą, tai neatpirks kaltės jausmo,kad netinkamai kažkada elgeisi.Nelabai tikiu,kad žmonių spūstis tomis dienomis-kažko demonstravimas,tai tikriausia mums perduotų tradicijų laikymasis.

  13. Visų šventųjų ir mirusiųjų diena-šventė…Pagalvokime-kaip du dalykai suplakti į vieną vietą ir gaunasi visiška nesąmonė. Jei ši diena skirta paminėti mirusiuosius,pagerbti mirusius giminės narius,prisiminti giliau nei įprasta kiekvieną dieną,tada viskas atsiranda savo vietoje ir viskas gerai. Mūsų vakarietiškoje civilizacijoje mirusių pagerbimo diena neveltui atsirado,juk tikėjime sakoma ,,apie mirusius tik gerai arba nieko”,be to yra ir tokia nuodėmės samprata ,,gerbk savo tėvus”-juk mūsų amžiuje tėvai jau dažniausia mirę.Taigi,čia viskas gerai,,,Tačiau tai ne šventinė diena ir su šventės samprata tikrai nereikia maišyti..

    Visų šventūjų diena…gal būt tai būtų jų garbinimo diena,tačiau apie šventuosius čia tikrai visiškai nekalbama ir jie neprisimenami-nei jie patys,nei jų darbai..
    Ši diena tikrai baigia virsti į stabo-kapo-garbinimo dieną.Aš pastebėjau,kad kai kuriems net nesvarbu kas po kapo plokšte-akmeniu guli,daug svarbiau pats veiksmas,ritualas.

  14. Dievą, Tėvynę, reikia mylėti visą laiką, ne tiktai per Kalėdas, Velykas, Vasario 16-tąją. O kiek dar tų švenčių… Kiekvienas sprendžia pats, kaip jam švęsti. Nors yra valstybinių švenčių, kada privaloma prie namo iškelti vėliavą. O į kapines niekas prievarta nevaro. Nesuprantu apie ką kalbama. Gal siūloma uždrausti?

  15. Artimųjų kapus lankyti reikia ne tik lapkričio 1-ą, tvarkyti, prižiūrėt. Tą dieną net nevažiuoju, negaliu pernešt šurmulio, garsių kalbų. Jokio susikaupimo. Straipsnis visai teisingas. Pritariu Gintautui. Tas pačia mintis išdėsčiau ir savo dienoraštyje kalbeki.me. Čia jokia šventė ir ta pompastika, kuri šiandien per kraštus liejasi, tikrai nereikalinga ir ne vietoje.

  16. As tai visada artimu zmoniu kapines lankau kiek anksciau,nei lapkricio 1-sutvarkau,papuosiu,pasimeldziu,mintimis pabunu su isejusiu…,o per 1,2d.d,apsilankau baznycioj,namuose klausau Marijos radija,bendrauju su artimais zmonem,tuomet esanciais salia,o zvakele namuose kuri tai laika padeginam,bet tai Ypatingas laikas,kai mintys nuklysta i prisiminimus ir cia nieko keisti nereiketu,tik gal kiek liberaliau i viska paziureti ir daryti taip,kaip tau sirdis liepia,o baigti tuos parodomuosius „vizitus”,butinai tuo laiku…juk isejusiam reikia maldos,o ne „parodomuju eityniu”…

  17. Dar apie Vėlines. „1957m – Kaune per Vėlines įvyko maždaug 2 tūkst. žmonių protesto demonstracija prieš sovietų savivalę, Per susirėmimą su milicija suimti 105 žmonės.” Prisimenu Kaune kapinėse paminklą žuvusiems už laisvę. Po Vėlinių, jis visas buvo apvarvėjęs vašku, nuo degančių žvakių.

  18. Dalinai sutinku su kapinių lankymu. Kas kaltas, kad mes „vargšai” išpuikę, jeigu būtų leidžiama- iki kapo važiuotume su mašina. O mirusiųjų minėjimas, kodėl ne. Pritariu, ir patvirtintai šventei, gimtų vietų lankymui, giminių susitikimui. O dėl lenktyniavimo, tai lenktyniauja viskuo, kad tik būtu gražiau, kaip kaimyno. Puošiamės ir prieš Kalėdas, Naujus metus. O gal kas ir tada liūdi, kaip prie Kūčių stalo lieka tuščia vieta. Metuose skirta viena diena -mirusių pagerbimui, nėra daug.

  19. Ačiū už labai taiklius samprotavimus. Mano nuomone – vėlinės yra tradicinė šventė, bet dabar kapinėse vyrauja nesveika konkurencija: kas didesnį vazoną chrizantemų pastatys, kas daugiau ir didesnių žvakių uždegs. Bet ar to reikia Anapilyn išėjusiem? Ne, jų vėlėme reikia, kad mes prisiminimą turėtume savyje, savo širdyje. Tada ir vėlėms gera. Jei nebūtų tokios absurdiškos konkurencijos – ir automobilių spūsčių nebūtų, nes tai nebebūtų prievolė, kad tik kiti neapkalbėtų… Su pagarba visiems

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.