Arbatos rūšys (II)

Tea_Type 2Pirmame straipsnelyje susipažinome su arbatos istorija ir apdorojimo būdais. Šiame, aprašytos arbatos rūšys. Taigi, patikėkite, net ir išrankiausių skonių žmonės ras sau tinkamą, kiek sveikatos, tiek skonio prasme rūšį.

Labiausiai pasaulyje paplitusios arbatos rūšys yra šios: juoduoji arbata, žalioji arbata, baltoji arbata, raudonoji arbata. Iš jų gaminamos aromatizuotos arbatos.

Juodoji arbata yra labai populiari Europoje. Ji paprastai gaminama iš fermentuotų sveikų, rupiai supjaustytų ar sutrintų arbatlapių. Pagal juodoji arbata ir skirstoma į rūšis. Garsios firmos ant arbatos pakelių paprastai nurodo, iš kokių lapų arbata pagaminta.

Iš sveikų lapelių pagaminta arbata žymima taip: Tippy Golden Flowery Orange Pekoe (T.G.F.O.P), Golden Flowery Orange Pekoe (G.F.O.P.), Flowery Orange Pekoe (F.O.P.), Orange Pekoe (O.P.), Pekoe (P.) ir Pekoe Souchong.

Pekoe – iš kin. pak-ho arbatos lapas, Orange iš ol. Oranje – karališkas, Flowery – angliškai reiškia gėlių, Tippy – arkliukas, o Golden – auksinė.

(T.G.F.O.P)., (G.F.O.P.), (F.O.P.), – tai vadinamosios gėlių arbatos. Jos gaminamos iš labai jaunų lapelių ir neišsiskleidusių lapų pumpurų. O.P. raidėmis žymima arbata, gaminama taip pat iš jaunų lapėlių, tik didesnių, P ir F.P. – tai prastesnių rūšių arbata iš storesnių ir trumpesnių arba prasčiau susuktų lapelių. Jei ant pakelio užrašyta „Pekoe Souchong“ (kin. souchong – grubi prekė), vadinasi arbata pagaminta iš senų lapų.

Prie pavadinimo rašomi žodžiai Finest arba Special pabrėžia, kad arbata yra ypatinga.

Rupiai pjaustyta arbata žymima raide B (angl. broken – sulaužytas). Šios rūšies arbata yra labai aromatinga. Jos antpilas stiprus, todėl ji neretai geriama su pienu. Tokia arbata paprastai žymima taip: Flowery Broken Orange Pekoe (F.B.O.P.), Golden Flowery Broken Orange Pekoe (G.F.B.O.P.) ir Broken Pekoe (B.P.).

050311_GreenTea
„Juo žalesnė spalva, juo iš geresnės arbatos paruoštas žaliosios arbatos antpilas”

Iš sutrintų, subyrėjusių arbatlapių ar net jų dulkių pagaminta arbata žymima raidėmis F (angl. fannings – lapelių dalys be lapkočių ir gyslelių) bei D (angl. dust – dulkelė). Tokia arbata greitai užsipliko, o antpilas būna stiprus. Iš jos gaminami vienkartiniai pakeliai ir granuliuota arbata. Šios rūšies arbata žymima taip: Orange Fannings (O.F.) bei Broken Orange Pekoe Fannings (B.O.P.F.).

Žalioji arbata gaminama iš tokių pačių arbatlapių kaip ir juodoji. Nuo juodosios ji skiriasi tik tuo, kad arbatos lapeliai nefermentuojami, o tik susukami ir džiovinami. Žaliosios arbatos antpilas gali būti geltonos, geltonai žalios, žalios spalvos. Juo žalesnė spalva, juo iš geresnės arbatos paruoštas antpilas. Žaliosios arbatos daug geriama Rytų Azijos kraštuose, ypač Japonijoje ir Kinijoje.

Baltoji arbata Ši saulėje vytinta ir džiovinta arbatos rūšis yra itin vertinama, dėl savo subtilaus ir švelnaus skonio. Ji gaminama iš pumpurėlių ir dviejų pirmų lapelių, kurie yra padengti pūkeliais. Priešingai nei kitų rūšių arbatos baltoji turi mažai kofeino ir tanino, todėl ją galima gerti prieš miegą, taip pat žmonėms, kurie nemėgsta stiprios arbatos. Ši arbatos rūšis turi daug vitaminų, amino rūgščių ir pektinų, todėl sulėtina organizmo senėjimo procesus. Ji puikiai numuša karštį, taigi ją ypač patartina gerti esant aukštai aplinkos temperatūrai.

images_products_76921900026
„Priešingai nei kitų rūšių arbatos baltoji turi mažai kofeino ir tanino, todėl ją galima gerti prieš miegą”

Raudonoji arbata (oolong) gaminama panašiai kaip ir žalioji, tik gamybos procese sukami lapai šiek tiek fermentuojami. Tokia arbata populiari Kinijoje. Raudonoji arbata turi būdingą šaknų skonį ir kvapą.

Paprastai ant pakelio nurodoma ir vietovė, kurioje arbata buvo užauginta ir surinkta, pavyzdžiui, „Darjeeling“, „Madras“, „Asam“, „Cejlon“, „Jalpaiguri“.

YellowBudsWeb
„Ir dabar geltonoji arbata yra reta ir brangi, nes jai pagaminti reikia daug darbo”

Kiekvienos rūšies arbata turi specifinių savybių. Viena būna aromatinga ir jos antpilas šviesus, kita – silpno kvapo, intensyvios spalvos, dar kita – karstelėjusi. Dažniausiai parduodama ne vienos rūšies arbata, bet įvairių rūšių arbatos mišiniai, kurie turi savo pavadinimus, pavyzdžiui, „Anglų mišinys“ būna sudarytas iš Darjeeling‘o, Asam‘o ir Ceilon‘o arbatos. Mišinių receptūrą ruošia degustatoriai, jie parenka kokių rūšių arbatą galima maišyti ir kokiomis proporcijomis. Kad galėtų įvertinti mišinio skonį, degustatoriai visuomet vienodą arbatžolių kiekį 6 min. pliko porcelianiniame arbatinuke. Paskui arbata pilama į porcelianinį puodelį, o išbrinkę arbatlapiai dedami ant arbatinuko dangtelio. Specialistai vertina arbatą pagal jos spalvą, skonį, aromatą, tirštumą, ir stiprumą bei išbrinkusių ir išsivyniojusių lapų išvaizdą. Jei mišinys atitinka visus jam keliamus reikalavimus, pradedama masinė jo gamyba. Beje, mišinių receptai it akies vyzdys saugomi nuo konkurentų.

Geltonoji arbata — viena iš rečiausių arbatos rūšių, gaminama tiktai Kinijoje. Ji savo savybėmis itin panaši į žaliąją tik gaminama iš vos prasiskleidusių arbatmedžio lapelių, todėl visuomet esti tik pačios aukščiausios rūšies. Beje ji yra trumpai fermentuojama. Ši arbata gana stipri ir itin įdomaus ir sunkiai nusakomo skonio. Ir dabar geltonoji arbata yra reta ir brangi, nes jai pagaminti reikia daug darbo.

PATARIMAI:


  • Pirkite tik žinomų firmų arbatą. Tada būsite tikri, kad ji neužteršia arbatos dulkėmis ar kitomis priemaišomis, nėra dirbtinai nuspalvinta (tokia arbata uždažo ir šaltą vandenį). Svarbu ir vartojimo data. Ją ant pakelių paprastai nurodo visos įmonės, gaminančios markines arbatas.
  • Arbatžoles laikykite sandariai uždarytuose induose, geriausia stikliniuose. Tinka ir metalinės skardinės, tik į jas dedamas arbatžoles suvyniokite į popierių.
  • Arbata plikykite pašildytame fajansiniame, porcelianiniame arba ugniai atsparaus stiklo arbatinuke prieš pat ją geriant. Neužmirškite, kad po kelių valandų arbata visiškai netenka skonio ir maistinių savybių. Palikta ilgiau ji netgi išskiria žalingas medžiagas. Ne veltui Rytų išminčiai mokė: „Šviežia arbata prilygsta balzamui, palikta nakčiai – gyvatei“.
  • Gerai arbatai paruošti svarbu ir vandens kokybė. Labiausiai tam tiktų šaltinių ar kalnų versmės vanduo. Deja… Tad chloruotą vandentiekio vandenį reikia košti per vandens filtrą arba vandenį per naktį palaikyti atvirame inde. Nepervirkite vandens. Virkite jį ant nekaitrios ugnies ir ne ilgiau kaip iki antrosios virimo stadijos, t.y. kol jis dar nekunkuliuoja, tik nuo virdulio dugno ima kilti daugybė smulkių burbuliukų. Antrąkart užvirintas vanduo arbatai netinka.
  • Indų, kuriuose užvirinate vandenį ir plikote arbatą, nenaudokite kitiems tikslams, kad neprisigestų pašalinių kvapų. Dėl tos pačios priežasties nereikėtų jų plauti ir indų plovikliais.
  • Jei norite, kad arbata būtų stipri, stiklinei vandens imkite arbatinį šaukštelį sausų arbatžolių. Arbatą užtenka plikyti 4 min. juo geresnės arbatžolės, juo trumpesnė jų plikymo trukmė.
  • Arbatžolių niekada neplikykite antrą karta.
763410
„Šviežia arbata prilygsta balzamui, palikta nakčiai – gyvatei“

Komentarai

Įrašo “Arbatos rūšys (II)” komentarų : 1

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.