Joninių kilmė ir tradicijos

5924407288_5e727ebe48_m
Joninių laužas

Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie Jonines Lietuvoje pasirodė 1573m., kai buvo parašytas seniausias pamokslų rinkinys, vadinamas Volfenbiutelio postile. Nors autoriai nėra tiksliai žinomi, tačiau pati postilė pateikia nemažai žinių apie tradicijas. 16a. pab. susiformavo esminiai šventės bruožai: Joninės vykdavo lauke, nemažai dėmesio skirta linksmybėms, rytinėje Lietuvos dalyje buvo pagerbiamas Dievas, vakarinėje – apsivaloma ugnimi nuo blogio. Seniausiuose istoriniuose šaltiniuose Joninės vadinamos Rasos arba Kupolių vardu. Kupolė – tai mitinė būtybė, kuri nulemdavo augalijos vešėjimą. Manoma, kad Kupolių pavadinimas atėjęs iš medžioklės ir rankiojimo laikų. Rasa buvo siejama su deivei Ladai skirtomis dienomis. Vėliau patikslinta, kad Rasos šventė minima prieš Šv. Joną, t.y birželio 23d. Joninės galutinai susiformavo, kai buvo pradėta verstis žemdirbyste ir gyvulininkyste.

Tradicijosdddd

Šventės apeigos susijusios su darbo papročiais ir kasdienybe. Birželio pabaigoje užklupdavo liūtys, vėtros, kaitros, o tai sunaikindavo javus, todėl žmonės tikėjo, kad davę duoklę dievams, atitolins nesėkmes. Taip pat, didžiulį dėmesį skyrė deivei Ladai, kuri laikyta tarsi viso pasaulio gimdytoja, dangaus, žemės, vandens ir ugnies valdove. Lada reguliavo žmonių gyvenimą ir sergėjo moralę. Joninių išvakarėse vyresnės moterys miškuose ir laukuose rinkdavo vaistažoles (kupoliaudavo), o merginos dainuodamos pindavo vainikus. Vakare buvo apvaikštomi rugių laukai ir išrenkamos piktžolės. Vaistažolių rinkimas turėdavo būti užbaigtas iki vidurnakčio, nes augalams pražydėjus, jie netekdavo gydomosios galios. Dėmesys skirtas ir jonvabaliams, kuriuos naktį surinkus, užpildavo spiritu, o vėliau tepdavo skausmingas vietas. Joninių naktis – tai gėrio ir blogio kovos naktis. Tokią naktį žmonės užsiimdavo magija, priešindavosi raganų veiklai, pasakodavo apie paparčio žiedą bei rykiuodavosi prie laužų.

Paparčio žiedas

Pasakojimai apie paparčio žiedą yra neatskiriama Joninių šventės dalis. Mažojoje ir Vakarų Lietuvoje paparčio žiedas vadintas diemedžiu. Tai aiškiaregystės ir laimės simbolis. Jį suradęs, žmogus taps protingu, sužinos paslapčių, įgis antgamtinių savybių, mokės skaityti kitų mintis, ras paslėptus turtus, o mergaitės greitai ir laimingai ištekės. Paparčio žiedo reikia ieškoti vienam, tarp 11-12 val., vidurnaktį. Į šią kelionę žmonės leisdavosi atlikę išpažintį, nuoširdžiai tikėdami, niekur nesidairydami ir melsdamiesi. Tikėta, kad paparčio žiedas slepiasi toli nuo gyvenviečių, kur nesiekia nei žmogaus balsas, nei šuns lojimas. Jį saugo raganos, mitinės būtybės, kurios kutena, gaudo žmones. Surastą žiedą reikia prisirišti prie krūtinės ar rankos ir nepaprastai saugoti.

Sveikinimai 5923844639_dc82e1c12d_m

Jonų ir Janinų sveikinimai su vardo diena yra vienas iš gražiausių išlikusių papročių. Jau anksčiau buvo įprasta, kad pasveikinti atvyksta kaimynai, draugai, giminės ir pažįstami. Vyrai nešdavo ąžuolų šakeles, iš kurių merginos nupindavo girliandas. Vainikus ir girliandas kabindavo varduvininkams ant durų. Kartais prie vainikėlių pririšdavo pieštus ir rašytus atvirukus, o ant durų rankenos palikdavo dovanėlę. Kitas gražus paprotys – naktį įlįsti pro langą į trobos vidų ir ant stalo padėti puokštę gėlių. Visų Jonų sodybų vartai būdavo išpuošti žolynais. Šaltiniai aprašo, kad Jonai stengdavosi paslapčia tykoti ir sugauti savo sveikintojus. Jei tai pavykdavo, vaišindavo juos pyragais, alumi, džiovintu sūriu. Kiek vėliau, varduvininkai buvo sveikinami viešai – jaunimo būrys nešdavosi vainikus, garsiai dainuodavo, o Joną pasodinę į kėdę, pakilnodavo.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, Joninių šventė sutapatinta su Šv. Jono varduvėmis. Jonas Krikštytojas buvo žydų pranašas, kuris Jordano upėje pakrikštijo Jėzų Kristų. Tai vienintelis šventasis, kurio ne mirties, o gimimo dieną pažymi bažnyčia. Šiandien taip pat, kyla diskusijų dėl Joninių ir Rasos pavadinimų. Yra manančių, kad Joninės tapo tik linksmybių ir išgertuvių švente, tuo tarpu Rasos šventė tarsi byloja apie senąsias tradicijas, kurias reiktų išlaikyti.


Paskelbta

,

sukūrė

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.