Arbata. Istorija ir kelias iki mūsų puodelių (I)

black-tea-cupPasidaryti mažą šventę sau yra labai paprasta. Tereikia užsiplikyti, kvapnios, mėgstamos arbatos ir mėgautis. Man arbatos gėrimas yra tarsi terapija. Gerdama mėgstu žiūrėti pro langą arba einu į pavėsinę. Net jei laukia daug reikalų, tuo metu viskas užsimiršta ir užplūsta begalinė ramuma, o kūną užlieja maloni šiluma. Man labai patinka šio gėrimo savybė, kad jis vasarą gaivina, o žiemą sušildo… Jei dar pasigilinus į jos istoriją ir apmąsčius visą gaminimo procesą, arbata tampa dar įspūdingesniu gėrimu…

Arbatmedis – visžalis augalas. Yra dvi pagrindinės jo atmainos: kiniškasis (Thea sinensis) ir indiškasis, arba Asamo (Thea assamica) arbatmedis. Kiniškasis arbatmedis – tai 3-4 m. aukščio krūmas apvaliais ar pailgais, lygiais, tamsiai žaliais lapais, baltais ar rusvais žiedais; vaisiai – mažutės briaunotos dėžutės. Indiškasis arbatmedis (auga Indijoje, Birmoje ir Indokinijoje) – 15-20 m. aukščio medis dideliais ovalo formos, šviesiai žalios spalvos lapais; vaisiai – tribriaunės dėžutės.

Truputis istorijos

Pasak indų padavimo, vienam šventajam vyrui arbatos krūmą padovanoję dievai. Norėdamas atsidėkoti už šią dovaną, jis keliavęs iš vienos šalies į kitą ir pasakojęs žmonėms apie negirdėtą augalą. Taip atklydęs ir į Kiniją. Kinų legenda byloja, kad arbatą imta gerti 3 tūkstančiai metų per. Kr. Tuo metu Kiniją valdęs imperatorius, vieną karštą dieną ilsėjosi medžių paūksmėje. Pūstelėjo vėjas ir į greta stovintį dubenį su karštu vandeniu įkrito keletas arbatmedžio lapelių. Imperatorius paragavo šio gėrimo ir … buvo sužavėtas.

fc20100817guangzhou74569
"Ilgainiui arbatos lapus imta trinti į miltelius. Juos užplikydavo vandeniu ir bambuko šluotele išplakdavo iki putų"

Iš pradžių kinai arbatą ruošdavo labai paprastai: į puodą su verdančiu vandeniu įmesdavo arbatos lapelių. Nesaldintą gėrimą gerdavo kaip vaistą nuo reumato, akių ligų. Be to, iš sutrintų užplikytų arbatos lapų, pridėję į juos svogūnų, apelsino žievelių bei aromatinių šaknų, kepdavo paplotėlius. Ilgainiui arbatos lapus imta trinti į miltelius. Juos užplikydavo vandeniu ir bambuko šluotele išplakdavo iki putų. Arbatos ruošimas tapo savotišku ritualu, kuris vykdavo šventyklose. Jam vadovavo budistų vienuoliai. Jie išplatino arbatos gėrimo papročius Indijoje, Birmoje, Indokinijoje ir Japonijoje.

tea-plant
Arbatmedžių plantacija

Apie 1610 metus vienas olandų pirklys, arbatą kaip vaistą nuo drugio atvežė į Europą. Tačiau kaip gėrimas arbata paplito daug vėliau, nes tik XIX a. arbatmedžių plantacijos buvo pradėto auginti ne tik Kinijoje bei Japonijoje, bet ir Indijoje Šri Lankoje, Javoje, Kryme, o XIX a. pabaigoje – Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Turkijoje, Irane bei Malajuose. Dabar daugiausia arbatos užaugina Kinija, Šri Lanka, Japonija, Vietnamas, Laosas, ir Kambodža. Arbatmedžio plantacijų yra ir daugelyje kitų Azijos, Afrikos ir Amerikos kraštų. Geriausių rūšių arbata auginama aukštikalnių plantacijose, kurios yra 2000 m. aukščiau jūros lygio. Tokia arbata būna labai aromatinga. Žemumoje auginamiems arbatmedžiams didesni lapai

Nuo ūgliuko iki mūsų puodelio

Šalių, kuriuose auginamos arbatmedžių plantacijos, klimatas, šiek tiek skiriasi, taigi ir arbatos lapeliai renkami ne vienu metu. Kinijoje ir Japonijoje arbatlapiai renkami 3-4 kartus per metus, pietų Indijoje, Indonezijoje, Šri Lankoje – kas 10 dienų.

Arbatos lapeliai pradedami rinkti nuo 4-5 amžiaus krūmų. Arbatos lapeliai kaip ir prieš daugelį šimtmečių skinami rankomis, rečiau mašinomis. Paprastai skinami tik jauni ūgliai su lapų pumpurais bei tik ką išsiskleidusiais lapeliais. Juo lapeliai jaunesni, tuo geresnė iš jų gaminama arbata. Skaniausia yra arbatmedžio pumpurų arbata. Pumpurus gaubiantis pūkelis suteikia arbatai auksinį atspalvį. Renkant pirmąjį tais metais derlių dar vadinamą „puikiuoju“, skinami tik du lapeliai ir virš jų besiformuojantis pumpuras. „Vidurinis“ derlius – trys lapeliai ir pumpuras, o „įprastinis“ – keturi lapeliai. Arbatlapių skynimas yra sunkus darbas, reikalaujantis kruopštumo, todėl paprastai plantacijose dirba daug moterų. Įgudusi rinkėja per dieną gali priskinti 30 tūkst. ūglių.

tea_leaves
Arbatos lapelis

Surinkti žali arbatos lapai tą pačią dieną vežami į arbatos fabrikus, kuriuose apdorojami vienu iš dviejų būdų: tradiciniu arba CTC (tai angliškų žodžių: crushing – trynimas, tearing – plėšymas, curling – susukimas santrumpa).Tradiciniu būdu apdorojami lapai pirmiausia apvytinami. Tada jie keletą kartų sukami specialiose įrenginiuose. Šio proceso metu suplėšomos lapų ląstelės, todėl į jas lengviau įsiskverbia deguonis ir fermentaciją sukeliantys enzimai. Po kiekvieno sukimo arbatos lapeliai rūšiuojami pagal dydį. Didžiausi, galiausiai, yra supjaustomi.

Surūšiuoti ir sluoksniais sukrauti lapai paliekami keliomis valandomis, kad fermentuotųsi. Fermentacijos laikas priklauso arbatlapių rūšies, dydžio bei oro temperatūros. Jei fermentacija užtrunka per ilgai, prastėja arbatos kokybė. Fermentacijos metu sustiprėja arbatos kvapas, gelsvai žali lapai pasidaro rudai raudoni. Juose sumažėja tanino ir cukraus. Fermentuoti arbatos lapai džiovinami mechaniniuose džiovintuvuose, kol įgauna juodą spalvą.

tea_plucker
"Įgudusi rinkėja per dieną gali priskinti 30 tūkst. ūglių"

Sudžiovinti arbatos lapeliai vėl rūšiuojami pagal dydį. Tam naudojami įvairaus tankumo sieteliai. Šį darbą reikia atlikti labai atsargiai ir greitai, kad lapeliai nesusitrintų ir nesugertų drėgmės bei pašalinių kvapų.

CTC būdu arbatos lapeliai apdorojami panašiai kaip tradiciniu, tik jie sukami ne kelis, bet vieną kartą, paskui rūšiuojami. Smulkiausi iš karto fermentuojami, o stambesni prieš fermentuojant dar susmulkinami. Taip apdoroti arbatmedžio lapeliai vadinami arbatžolėmis arba arbata.

Tai įdomu:

Sausose arbatžolėse yra 0,7 – 4,2 proc. kofeino (teino), 7 – 14 proc. rauginių medžiagų (tanino), eterinių aliejų, pigmentų, nemažai fluoro, taip pat kitų mineralinių medžiagų ir šiek tiek vitaminų. 30 – 50 proc. arbatoje esančių medžiagų tirpsta vandenyje. Žaliojoje arbatoje yra daugiau vandenyje tirpstančių junginių nei juodoje. Juo iš jaunesnių lapelių pagamintos arbatžolės, juo daugiau jose esančių medžiagų tirpsta vandenyje.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.