Sėjomaina – tai daugeliui metų suplanuota įvairių daržovių rūšių auginimo vienoje lysvėje seka. Dauguma daržovių nemėgsta kelis metus augti toje pačioje vietoje. Vienos rūšies augalai iš žemės naudoja tik tam tikras maisto medžiagas, todėl ilgiau toje pačioje vietoje auginami labai ją nualina. Tam tikri ligų sukėlėjai ir kenkėjai, prisitaikę prie tos pačios rūšies arba šeimos augalų, gali jiems labai pakenkti. Dėl vietos stokos mažame sode beveik neįmanoma ilgalaikė sėjomaina pagal nustatytą planą, tačiau reikėtų stengtis, pavyzdžiui, kasmet nesodinti kopūstinių ir svogūninių daržovių bei ankstyvųjų bulvių į tą pačia lysvę, taigi – reikia laikytis sėjomainos.
Kasmet toje pačioje lysvėje sodinant vis kitus augalus, juos rečiau puola kenkėjai ir ligos. Lemiamą reikšmę turi ir atskirų daržovių rūšių poreikis maisto medžiagoms. Šiuo požiūriu skiriami daug ir mažai maisto medžiagų naudojantys augalai. Kartais skirstoma dar tiksliau, ir tarp šių dviejų augalų grupių išskiriama vidutinį maisto medžiagų kiekį naudojanti grupė, kuri gali būti svarbi tik tuo atveju, kai daržovių auginimas pedantiškai planuojamas ir nuosekliai vykdomas metų metus. Kai kurie šios grupės augalai specialioje daržininkystės literatūroje priskiriami prie daug, kiti – prie mažai maisto medžiagų naudojančių augalų. Ekspertų nuomonės taip pat nesutampa. Čia paminėsime svarbiausias rūšis arba grupes, dėl kurių skirstymo nėra prieštaravimų. Daržoves galima kaityti ir atsižvelgiant į skirtingą maisto medžiagų poreikį.
| Daug maisto medžiagų naudojančios daržovės |
| Kopūstinės daržovės
Agurkai, moliūgai, cukinijos. Pomidorai Salierai Rabarbarai |
| Mažai maisto medžiagų naudojančios daržovės
Žirniai ir pupelės Morkos ir pastarnokai Ridikai ir ridikėliai Salotos ir špinatai Svogūninės daržovės |
Būtų negerai metai iš metų vienoje vietoje auginti daug maisto medžiagų naudojančias daržoves, pavyzdžiui, pomidorus po agurkų, kadangi šie išnaudoja visas lysvėje esančias maisto medžiagas. Kitais metais šioje lysvėje geriau sodinti mažai maisto medžiagų naudojančias daržoves, kuriomis bent jau iš pradžių pakaks dirvoje likučių maistinių medžiagų.
Suprantama, tai tik teorija, paaiškinanti augalų tarpusavio ryšį. Praktika rodo, kad lysvės, nors jose numatyta auginti nedaug maisto medžiagų naudojančias daržoves, dažniausiai patręšiamos naujomis maistingomis medžiagomis – kompostu, mulčio sluoksniu arba užsėjamos sideratais (žalioji trąša).
- Morkos ir svogūnai yra geri „partneriai”…
Žinoma, toje pačioje vietoje metų metus auginant tik daržoves, naudojančias daug maisto medžiagų, organinių trąšų ilgainiui neužteks, todėl šių sąlygų nepaisymas gali brangiai kainuoti – išlaidos trąšoms vis didės.
Sėjomaina tais pačiais metais
Per vieną vegetacijos periodą toje pačioje lysvėje vienas po kito auginami įvairūs augalai. Pagal seką daržovės skirstomos į ankstyvąsias , pagrindines ir vėlyvąsias. Pavyzdžiui, ankstyvieji ridikėliai, ilgai augantys žiediniai kopūstai ir sultenės, kurios lysvėje gali peržiemoti. Teoriškai iš to paties ploto per metus galima gauti 3 derlius. Tačiau reikia tiksliai žinoti tinkamas veisles, sėjos bei sodinimo laiką, be to turi būti palankus oras, todėl dažniausiai pasitenkinama dviem derliais. Darže prie namų dažnai pagrindinės daržovės derinamos arba su ankstyvomis, arba su vėlyvomis.
Įvairias daržovių rūšis galima sodinti vienoje lysvėje arba bendrame plote, sodinant jas atskiromis eilėmis arba net kaitant skirtingas daržoves toje pačioje eilėje. Tai nėra labai paprasta, kaip atrodo, nes įvairių daržovių auginimas vienoje vietoje remiasi patirtimi, kad kai kurie augalai teigiamai veikia vienas kitą – sparčiai auga, duoda didesnį derlių ir net turi geresnį skonį, o kiti nepakenčia vienas kito. Bet maždaug pusė mūsų daržovių rūšių viena kitos atžvilgiu yra neutralios.
Apie vienų augalų poveikį kitiems žinoma dar ne itin daug. Tačiau įrodyta, kad atitinkamos šaknų išskyros, lapų ir žiedų kvapas greta augantiems augalams daro tam tikrą įtaką, o svarbiausia atbaido kenkėjus ir neleidžia plisti kai kurioms ligoms nuolat pateikiamas pavyzdys, kai šalia morkų pasodintos svogūninės daržovės savo kvapu atbaido morkines muses, o morkų kvapo nepakenčia svogūninės musės.
- …o štai pomidorų ir bulvių geriau nesodinti šalia
Nepalankių daržovių kombinacijų būna nedaug ir jas galima kur kas lengviau pastebėti, negu palankias arba neutralias, kurių skaičius daug didesnis. Pavyzdžiui, tarpusavyje blogai sutaria:
Svogūnai ir krūminės pupelės
Gūžinės salotos ir petražolės
Pankoliai ir pupelės
Kopūstinės daržovės ir česnakai
Agurkai ir ridikėliai.
Kodėl bulvių negalima sodinti šalia pomidorų? Čia nėra nieko paslaptingo, priežastis ta, kad abi daržoves puola lapų ir rudasis puvinys. Dėl agurkų derinimo su pomidorais daržininkystės literatūra pateikia, net tris versijas: vieni kietiems neutralūs, nepakenčia vieni kitų ir gerai sugyvena. Panašių prieštaravimų rasime visur, taigi tenka pasikliauti savo patirtimi ir stebėjimu.
Parašykite komentarą