Prisimenant Adelę

Nuo linksmų ir nuotaikingų Rikio istorijų iki atvirų asmeninių pasakojimų, nuo aktyvaus bendravimo su draugauki.me autoriais iki nenuilstamo poreikio supažindinti, pranešti ir pristatyti dažnai „nesvarbius” ir silpnai girdimus dalykus, ne pagal amžių gilios technologinės žinios, leidžiančios kurti sveikinimo filmukus (!) artimiems žmonėms ir bičiuliams ir pagarba atminčiai, bent trumpam sutelkianti dėmesį į

…ką?

Į gėles Danutei.

Į klausiantį ir sunerimusį žmogų.

Į keistiną praeities vertinimą.

Į savo darbų peržiūrą, tirpdančią bet kokį egoizmą.

Į nuolatinę kovą už save ir bendruomenę.

Į kitus nesuvardijamus dalykus, nereikšmingus ir nepatiriančius žmogaus dėmesio kasdienybėje.

Kiekvienas sakinys turėjo labai svarbų savo vaidmenį.
Kiekvienas sakinys turėjo labai svarbų savo vaidmenį.

Adelė buvo antrasis žmogus, savarankiškai atradęs draugauki.me ir prisijungęs prie svetainės autorių gretų. Adelės dienoraštis iki šiandien išlieka viena labiausiai lankomų skilčių draugauki.me tinklalapyje. Neturėjau galimybės ir nežinau ar užtektų mano laiko, norint apžvelgti daugybę Adelės minčių išsakytų komentaruose ir forume. Tos mintys nepaskęsdavo internetiniuose vėjuose. Tos mintys buvo nuolatinis ir be paliovos atlikinėjamas Adelės darbas. Kiekvienas sakinys turėjo labai svarbų savo vaidmenį: pažadinti, atkreipti, sutelkti, įveikti, pasiekti, įsiskverbti, paliesti, nugalėti. Kiekvienas žodis ir kiekvienas sakinys turėjo savo skaitytojus. Ar jie „perskaitė” tas mintis? Labai tikiuosi. Jos visada čia liks, niekada nebus vėlu sugįžti ir atrasti atsinaujinimo galimybę.

Adelė yra didelė dalis draugauki.me svetainės, padėjusi sukurti mus tokius, kokiais esame ir nubrėžti tokias bendravimo ribas, į kurias netelpa jokia netolerancijos forma. Jokia.

Džiaugiuosi turėjęs galimybę dirbti ir bendrauti kartu.

8 komentarai apie “Prisimenant Adelę”

  1. Violeta Leškytė Cucchiara

    Paskutinis mano laiškas, kurio Adelė jau nebeperskaitys….

    Žinia, kurios aš nenorėjau pasitikti,
    Kad amžiams praradau aš Draugę savosios širdies,
    Kurios gyvenime nemačius realybėj,
    Aš pamilau taip nuoširdžiai ir Ja nuolat džiaugiaus.
    Kiekvieną rytą atrasdavau pašte Draugės žinutę:
    “Sveika, kaip Tavo rytas, kaip jauties?”
    O aš laiminga, kad toli, už Vandenyno
    Pasveikina mane kasdien, parašo iš širdies.
    Palaiminta, graži mūsų draugystė
    Skaičiavo jau net ketverius metus….
    Ir tik žinutėmis, kurios sušildydavo žodžiais
    Mano jausmus, nes juose tiek šviesos!
    Verkiu…nesuvaldau aš ašarų savųjų,
    Nenoriu išsiskirti su praeitim brangia,
    Nenoriu Draugei parašiusi žinutę,
    Negaut atsakymo, bet laukti kol jis bus….
    Skaitau ir vėl aš paskutinį Draugės laišką,
    Kuriame rašo man kažkas, bet jau tik Jos vardu,
    “Nepyk, jei Tau neatrašysiu,
    Aš dar nemirštu, bet jau tyloj ruošiuos…”
    Susimąstau, koks gali būti trumpas mūsų kelias
    Kai susitinkame, tarytum žvaigždės danguje,
    Dažnai vieni kitiems praeinam tik pro šalį,
    O ypatingi lieka širdyje – kol pačiojo žvaigždė užges.
    (Violeta Leškytė Cucchiara)

    Skiriu savo mylimai, brangiai ir nuostabiai draugei, Adelei Jarušaitienei. Ilsėkis, mieloji, ramybėje.

    Dažnai mąstau apie amžiną Sielų gyvenimą…. gal būt dėl to, kad nenorėčiau palikti šios Žemės, kai ateis laikas… Aš labai myliu gyvenimą, žmones, gamtą ir net gi sunkumus, kurie pasitaiko mano kelyje, kadangi be jų – aš nebręsčiau dvasiškai, be jų mano pasaulėžiūra būtų siauresnė, be jų aš neturėčiau motyvacijos nugalėti save ir siekti savo svajonių. Kai žmogus gėriui atiduoda savo jėgas, laiką, tauriausius jausmus, manau, lieka amžinai gyvas kitų širdyse. Ir taip gerumo grandinė tęsiasi…. Juk taip gera, kai sutinki nuoširdų žmogų, kuris tyromis akimis žvelgia į Tavo širdies gelmes, tarytum sakydamas – myliu Tave, nes atėjai į mano gyvenimą. Tai neįkainuojamas jausmas. Daina “Amžinai gyva” gimė mano mintyse, kai mąsčiau, kaip mums, Žmonėms, būtų įmanoma išlikti amžinai gyviems, nes viskas pasaulyje turi pradžią ir pabaigą… Adelė liks amžinai gyva visų širdyse, kas ją pažinojo, nes ji palietė kiekvieną savo nuoširdumu ir meile. Gėris persiduoda iš kartos į kartą, tęsiant amžinybės grandį …
    Adelės sukurtas filmukas, skambant mano atliekamai dainai “Amžinai gyva”.
    http://www.youtube.com/watch?v=zF9Pg0w35hE&feature=relmfu

    2010 metais Škotijoje vykusiame Pasauliniame Parkinsono suvažiavime, trumpametražinių filmukų konkurse apie Parkinsono ligą, Adelės sukurtas filmukas buvo nominuotas (pateko į finalą). Filmuke skamba daina “The Price” (“Tikslo kaina”), kurios žodžiai atitiko Adelės kasdieninę dvasią, siekiant nepasiduoti Parkinsono ligai. Man buvo malonu būti šalia Adelės, kai ji nuoširdžiai stengėsi paruošti šį filmuką konkursui.
    http://www.youtube.com/watch?v=1IXy2xWCrI0

    Dėl sveikatos pablogėjimo, Adelės svajonė neišsipildė, nes ji nebenuvažiavo į Pasaulinį Parkinsono suvažiavimą atstovauti Lietuvos Parkinsono Ligos Draugijai. Ji labai norėjo pamatyti nominuotų filmukų peržiūrą, kurią visi konferencijos dalyviai galėjo išvysti dideliame salės ekrane. Norėdama visiems atsidėkoti, kas prisidėjo prie jos entuziazmo, kuriant filmuką, kas jį pastebėjo ir įvertino , Adelė sukūrė naują – padėkos filmą, kuriame, skambant mano atliekamai dainai “Gimusi laisva” (“I Was Born Free”), yra užrašytos eilės (išverstos į anglų kalbą) “To Life” (“Gyvenimui”) apie pačią Adelę, apie jos begalinę meilę Žmogui ir Gyvenimui. “Gyvenimui” eilės parašiau ir paskyriau Adelei, nes ji yra simbolis mano širdyje, kaip reikia nuoširdžiai mylėti Žmogų ir Gyvenimą.
    Adelės padėkos filmukas:
    http://www.youtube.com/watch?v=21tUmOJMt8I

    Gyvenimui

    1. Jaunyste! Liepsnele!
    Graži Tu gėlele!
    Svajonės sparnuotos,
    Pasiekt jas taip noris!

    2. Kas Tu? Sakyk, man
    Gyvenime mano!
    Ar Tu Žiburėlis?
    Ar amžinas Takas?

    3. Jei Tu man skiri
    Būt Žarija karšta –
    Aš būsiu Žmonėm lyg,
    Kaip Saulės šviesa!

    4. Jei nori, kad būčiau
    Lietum aš gaiviu,
    Aš būsiu ištroškusiam
    Gyvybės krauju!

    5. Jei man skiri dalią
    Pabūti Žeme,
    Aš būsiu Tau Motina,
    Apglėbus skraiste.

    6. Aš būsiu, kuom nori,
    Nes myliu Tave,
    Tu mano Gyvenime,
    Tu mano Dvasia!

    7. Tik neprašyki
    Manęs, aš prašau,
    Kad Žmogų palikčiau
    Už Meiles – toliau.

    8. Gimiau aš ir liksiu
    Visa Širdimi,
    Apglėbusi Žmogų
    Savom mintimis.

    9. Myliu aš tave
    Gyvenime taip,
    Kaip myliu aš Žmogų
    Šioj Žemėj labai!

    Violeta Leškytė Cucchiara
    Florida, 2010. 09. 08 5:35 ryto.

  2. Gintautai tu dabar esi kaip dvasia po Adelės aš asmeniškai pažinojau ja ji buvo vedlė,karvėdė mintys kildavo sekundėmis ne minutėms,tiesiogiai negaliu apipasakoti apie ją .

  3. Adelė aklai pasitikėjo šiuolaikine medicina- jokių nukrypimų į šoną. Kalbamės su Zitele iš Jurbarko ir sakome:
    -Tarp mūsų visada buvo ir bus Adelė.

  4. Danutė labai teisi.- gyvenimas nelaukia. Visada žemėje per mažai gerų žodžių – meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyse. Praeiname abejingi pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtumėm.( Justinas Marcinkevičius.) Ačiū Gintautui talentingai įprasminusiam Adelės gerus darbus gerais žodžiais .Deja, Adelė jų jau neišgirdo. Branginkime ir saugokime vienas kitą , išsakydami gerus žodžius čia ir dabar.

  5. Ačiū Gintautui už „Prisimenant Adelę“, už surinktus į vietą Adelės rašinius. Skaitai Adelę, ir iš naujo randi išmintingo, nuoširdaus, stipraus, bet sunkiai sergančio žmogaus požiūrį į gyvenimą, į pasaulį. Gintauto darbas ne tik pagerbia Adelę, bet ir dovana mums. Adelė tikrai buvo iš tų, kurie „valdo plunksną“.

  6. neteko susitikti su Ada asmeniškai, labai gaila…abi jautėm tą poreikį, bet garsiai apie tai nekalbėjom, vis stūmėm ateičiai
    gal reikėjo kažkokios trečios jėgos įsikišimo, nematomo stumtelėjimo, gal geriau paskubėti, nei pavėluoti…o geriausiai niekada ir niekur nevėluoti!!! gyvenimas nelaukia…

    ačiū Gintautui už šį straipsnį, tikėjausi…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.