In memoriam Adelei Jarušaitienei


1947 09 26 – 2012 05 02
1947 09 26 – 2012 05 02

Ateina laikas…

Kai žemiška kelionė baigias.

Sustoja laikas…

Deja, tokia Dievo valia, kad

Brangiausi žmonės eina ir palieka,

Tačiau  nuo jų nusidriekia šviesa,

jie atminty  gyvi išlieka.

Lieka žmogaus pėdos  įmintos mūsų širdyse.

Nuo šią žemę paliekančios Adelės Jarušaitienės nusidriekia ryški pareigos, atsakomybės, pasiaukojimo, išminties, gerumo ir meilės žmogui šviesa. Jos pėdos liks įmintos ne tik artimiausių žmonių širdyse. Ji išliks gyva atmintyje šimtų žmonių, kuriems ji buvo bendramintė, mokytoja, draugė, guodėja, patarėja.

Šiandien mes uždegam širdy dar vieną žvakę

Už mylimą žmogų , kurio staiga netekom.

Ši žvakė mums primins, kad kiekviena diena –

Tai brangiausia Dievo dovana.

Tad saugokime ir branginkime vienas kitą,

Dėkodami Aukščiausiam už kiekvieną naują rytą.

Mirtis –  žemiškos kelionės pabaiga ir pradžia dangiškosios kelionės, kur siela gyvens amžinai. Tegul Dievo gailestingumas ir malonė apgaubia  išeinančią ir suteikia ramybės pasiliekantiems.

Su nuoširdžia užuojauta

LPLD vardu Rasma Zlatkuvienė

6 komentarai apie “In memoriam Adelei Jarušaitienei”

  1. KAI NETENKI DRAUGO

    Adelei

    Kodėl taip liūdna, taip širdį skauda
    Kai tave palieka artimas draugas?
    Rodos su juo išeina dabartis ir ateitis
    Mintis užvaldo praeitis

    Tu palikai gausybę išmintingų patarimų,
    Mokei išradingumo, darbštumo, supratimo,
    Vaizdžios kalbos ir parkinsoniškų išsireiškimų,
    Tu išėjai ,bet liko daug gerų prisiminimų…

  2. Nebėra Adelės,nebėra gero žmogaus.Nebėra žmogaus,kuris mokėjo „užkrėsti” kitus savo idėjomis,sutelkt žmones bendram darbui.Adelė buvo išskirtinis žmogus,stebinantis savo fantastiniu darbštumu,gebėjimu organizuoti ir aukštame lygyje, pravesti įvairius renginius. O kas nesigėrėjo jos sukurtais filmukais, apie jos vadovaujamos, Parkinsono draugijos darbus, šventes ir žmones.
    Viso to nebeliko. Išėjo Adelė.Išėjo ten, iš kur niekas negrįžta-anapus saulės. Tegul tau ,Adele, ten būna gera.

  3. Ši žinia mane labai pribloškė. Žinojau, kad jos fizinės jėgos vis blėsta. Aš bendravusi su Ada mobiliuoju telefonu ir kompiuterio pagalba. Daug apie ją žinau iš nelaimės draugės Zitelės, iš Jurbarko. Užuojauta visiems liūdintiems: jai ten bus geriau.

  4. Užuojauta Adelės artimiesiems ir visiems tiems, kuriems ji buvo brangi, kurie ją mylėjo ir gerbė. Man teko ne tik virtualiai su Adele bendrauti, bet ir buvau asmeniškai susitikusi ir praleidusi su ja visą dieną. Kartais pasikalbėdavome per Skype. Tai tikrai buvo neeilinė asmenybė. Tebūnie jai lengva Lietuvos žemelė.

  5. Adelę pažinojau trejus metus ir tik virtualiai. Bet galiu atvirai pasakyti, kad netekau vieno svarbiausių savo gyvenime žmogaus. Visapusiškas mokėjimas bendrauti, klausytis kito, gebėjimas ieškoti išeičių, teikti visą įmanomą pagalbą, kuriems jos tuo metu reikia… Išvardinti neįmanoma.

    Svarbiausia, jog iš Adelės visur sklido šviesi, giedra ir palaikanti nuotaika. Liūdėti su Ja buvo neįmanoma. O tai žmogui ir yra laimė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.