Categories
Esė Lauros Karpavičiūtės dienoraštis Menas

Sek Tave lydinčius ženklus

Pasaulis sukurtas taip, kad jo pamatas yra viena kalba, kurią visi girdi, tačiau kurios nebesupranta.
Pasaulis sukurtas taip, kad jo pamatas yra viena kalba, kurią visi girdi, tačiau kurios nebesupranta.

Yra knygos, kurios mus įkvepia, pamoko ir pataria, kaip reikia gyventi. Viena tokių knygų yra portugalų rašytojo P. Coelho knyga ,,Alchemikas“. Kai kas nors paklaus tavęs, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, gali pasiūlyti jiems vieną vienintelį paprastą būdą, kuris minimas šiame romane. O patarimas visai paprastas:

Kai nežinai gyvenime, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, tiesiog sek ženklus.

Kur bebūtum, ką bedarytum, visur žmogų lydi ženklai. Anot P. Coelho, kiekvienas gyvename savo asmeninę legendą:

„Gyvenime viskas ženklai, – atsako anglas, pagaliau užversdamas žurnalą, kurį skaitė. – Pasaulis sukurtas taip, kad jo pamatas yra viena kalba, kurią visi girdi, tačiau kurios nebesupranta. Tos Universaliosios Kalbos, šalia kitų dalykų ir ieškau. Kaip tik todėl esu čia. Mat privalau surasti vieną žmogų, mokantį šią kalbą. Alchemiką.“

Galbūt, tas vienas žmogus, kuris moka savo gyvenimo ženklų kalbą ir esi tu? Ir dabar, kai gaivus pavasario vėjas išpūtė visas visas blogas mintis, pažvelk į savo dieną, į ženklus, žmones, kuriuos sutinki savo kelyje. Ir reikšmingi taps ne žodžiai, kuriuos pasako žmonės, o veiksmai, atliekami juos tariant.

Ženklai. Jie gali būti ne tik įprasti pakelės kelio ženklai, žymintys, kur sustoti, kur sukti, ar kur atsidursite aklavietėje. Gyvenime nuolat lydi ir KITI gyvenimo ženklai. Tik jie daug subtilesni ir ne tokie ryškus bei aiškūs, kaip kelio nuorodos. Ar pastebi juos?

1 reply on “Sek Tave lydinčius ženklus”

pastebiu…Ir daznai apsidziaugiu, nes lyg kazkas padetu man.As viena kart, eidama is darbo, is visos sirdies kreipiausi i dieva ir prasiau padeti isspresti mano gyvenimo tarpsni taip kaip jam atrodo geriausiai, nes as nebeturiu jegu arba galiu is silpnumo labai didele nuodeme padaryt- pakelt ranka pries save. ir jis toki pasiunte“ uzmanyma“ kad ir siandien pro usa sypsaus…As tiek sirdy turejau meiles, bet nebuvo jos kur det.Jis atsiunte man anuka…Dabar jam 10 metu.Bet as NESUGEBEJAU 9 men.pamatyti, kad mano dukra nescia….Niekas tuo netiki.Netgi mano mama.Visa ta istorija, stebuklas, neitiketina.Ir tik mes vieni, musu seima visus niuansus zinome.Kiti gali sakyti, kad sutapimas, bet as tuo niekad nepatikesiu…As dievo prasiau is visos sirdies, nes man buvo labai nepakeliama isgyvent.Viskas musu gyvenime pasikeite…Ir tik dabar po 10 metu tvarkomi tevystes dokumentai…Jis 10 metu buvo musu akiu sviesa.Isisprende neramumai, atejo ramybe.Ir cia dar ne viskas…Man vos ne kasdien kazkas padeda.As tai jauciu.Ir manau, kad tai atpildas uz mano geruma…kantrybe ir auka…Ilgus metus gyvenau kancioje, veikti siekiancios jegos sulaikyme, bet siandien lengva, kai ne tiek daug tau ko ir bereikia…Aciu.

Komentuoti: Uno Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.