Drungeliškės koplyčia

Dažnai gyvenime į širdį įsliuogia nerimas. Dažnai griūva tikėjimas savimi ir pasauliu. Dažnai prarandama pusiausvyra. Dažnai trūksta paprasčiausios tylos. Dar dažniau ją rasti labai sunku… Bet yra tokių vietų – ramybės slėnių, kuriuose užtenka pasėdėti, patylėti ir viskas pasitaiso. Dingsta abejonės, nuovargis, netikėjimas, nusivylimas. Lieka tik ramuma.

Drungeliškės koplyčia
Drungeliškės koplyčia

Viena iš ypatingų ir gydančių vietų – Drungeliškės koplyčia, esanti šiaurinėje Gvaldų kaimo pusėje. Ji garsėja stebuklinga Jėzaus Nazariečio statula. Ši koplyčia ypatinga ir neįprasta architektūra – ji dviguba. Viduje yra senoji, pirminė koplyčia, virš kurios buvo pastatyta dabartinė. Aplinka taip pat nuostabi – miškai, žaluma, samanų paklotė.(Prisipažinsiu, atidarius koplytėlės duris, laikas tarsi sustojo, viskas nuščiuvo – liko tik sodri tyla, kuri nė iš tolo nepriminė tuštumo tylos.) Ant stalo viduje yra sąsiuvinis, į kurį galima užrašyti prašymus, padėkoti ar tiesiog aprašyti įspūdžius. Ant sienų kabo paveikslėliai, nuotraukos, kryželiai, gėlės. Tiesa, viskas dvelkia senove ir užmarštimi, tarsi apleisti namai, nebeturintys gyventojų. O gaila, nes šiais laikais (kaip ir visada) trūksta laiko apgalvojimams, pamąstymams, bandymams išsiaiškinti atsakymus į svarbius klausimus. Trūksta laiko nusiraminimui, vertybių ir prioritetų susidėliojimui. Dėl laiko stokos tokiems dalykams, vis dažniau pasiduodama daugumos įtakai, priimamos masinės vertybės. Nes tiesiog nebėra laiko pačiam galvoti ir sijoti – teisinga tai, ar ne. Kai patenki į Drungeliškės koplyčią ar kitą panašią vietą, nori to ar nenori, bet švysteli galvoje nekasdieniškos ir neliečiančios buities mintys. „Jeigu kas nors vertingo yra tiek šiapus, tiek anapus, – tai aukštosios akimirkos, kurių metu žmogus išsiskleidžia Visatos pilnatvėje” – yra rašęs Vytautas Mačernis.

Atrasti stebuklingą, ramybę gaivinančią vietą – tikras džiaugsmas. Argi laiko sustojimas nėra stebuklas? Kai išgirsti plakant širdį visoje supančioje erdvėje, ant grindų, prie lubų, tarp sienų… kai nedrįsti žengti žingsnio, nes be laiko pančių jautiesi tikras, tikresnis nei įprasta…

Kai ramybė, viltis ir pasitikėjimas yra viskas, kas lieka.

2 komentarai apie “Drungeliškės koplyčia”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.